Išstojimo pasekmės negąsdina
Savimi itin pasitikintys Anglijos lietuviai, prakalbus apie referendumą, dažnai atkerta, jog „iš niekur ta Anglija neišstos, nes ką ji darys be imigrantų, kas dirbs juodus darbus?“. Pasak ekonomikos ekspertų, jei Jungtinė Karalystė nubalsuotų prieš likimą Europos Sąjungoje, ekonomika greitai nenukentėtų, tačiau pokyčiai per ilgesnį laikotarpį – neprognozuojami.
51 proc. britų referendume balsuotų už išėjimą.
Taip pat artėjant referendumui gali labai pasikeisti politikų ir visuomenės požiūris bei poreikiai po išstojimo.
Panašiai nutiko ir Škotijai, surengusiai atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės referendumą. Artėjant balsavimui net ir aktyviausi nacionalistai susimąstė bei ėmė reikalauti beveik visko, ką turėjo priklausydami karalystei: monarchijos, atvirų sienų, valiutos, narystės ES, bankų.
Manoma, kad derybose su ES Jungtinė Karalystė bandys neprarasti ryšio su Europos šalių prekių bei paslaugų rinkomis. Kol kas alternatyvūs sprendimai, kaip išsaugoti ekonominę gerovę atsisakius narystės, visuomenei nepateikiami.
Tuo tarpu A.Kasparavičius įsitikinęs, kad visiškai neaišku, kas nutiktų šalies ekonomikai po teigiamo referendumo rezultato, mat toks įvykis – išskirtinis.
„Nei JAV, nei ES nebuvo kurtos su mintimi, kad kažkas iš jų išstos, todėl kaip tai atrodytų, galima tik spėlioti. Ši šalis yra svarbi Europos dalis, todėl tikėtina, kad ir sumažėjus formaliems įsipareigojimams, globalizacijos procesai verstų gretimas šalis derinti įvairiausius aspektus dėl jų pačių patogumo.
Gali atrodyti, kad JK patirtų žalą, praradusi ES keturias pagrindines laisves, tačiau nereikėtų pamiršti, kad visai neseniai ji buvo galingiausia imperija ir, kaip rodo pabėgėlių eilės Prancūzijos pasienyje, yra viena geidžiamiausių šalių Europoje. JK jei norėtų, galėtų turėti atskirus susitarimus su šalimis, kaip tai turi Šveicarija ar Norvegija, be suvereniteto ir didžiulių finansų praradimo“, – svarstė visuomenininkas.
Tarp lietuvių populiari idėja, jog išstojus iš Sąjungos šalyje bus leista pasilikti rezidentų leidimus gavusiems imigrantams bei su dabartiniais darbdaviais sutariantiems lietuviams.
„Tiems, kurie turi rezidentų korteles, galvos sukti nereikės. Nors, girdėjau, kad jas gauti šiuo metu sudėtingiau ir brangiau. Vizas gautų tie, kurie dirba valstybinėse įstaigose, daug uždirba arba turi paskolas. Kitiems bus sudėtinga“, – pesimistiškai galima ateitį vertino Sandra.
Tuo tarpu Dimitrijus tvirtino, kad geriems darbuotojams neturėtų kilti bėdų dėl vizų gavimo, mat darbdaviai nesuinteresuoti prarasti patikimus žmones.
„Manau, darbdaviai būtų suinteresuoti išlaikyti savo darbuotoją ir padėtų gauti vizą. Rasti ir apmokyti naują žmogų – nereikalingas galvos skausmas. Pačioje šalyje gali sumažėti darbuotojų pasiūla, o samdyti naują imigrantą visada rizikinga, nežinai, kas gali slypėti tame tamsiame arkliuke. Be to, tikiu, kad atsirastų žmonių, randančių lengvesnį kelią, tinginčių tvarkytis vizas bei apeinančių sistemą“, – apie darbo rinką kalbėjo IT specialistas.
