48-erių Romas Š. ir 49-erių Gedas G. tikėjosi darbo statybose Mančesterio mieste, tačiau atvykę buvo priversti dirbti po 16 valandų per dieną – jie išnešiojo reklaminius lankstinukus ir nesulaukė jokio atlygio. Vyrai dirbo fiktyviai labdaros įmonei, kuri neteisėtai rinko dėvėtus drabužius.
Vyrai gyveno ankštame kambaryje, kuriame tebuvo viengulė lova. Dėvėtų rūbų rinkimą mieste organizavo Jonas Stankevičius ir Arsenijus Arlovičius. Namuose gyveno ir A.Arlovičiaus mama, kuri buvo J.Stankevičiaus gyvenimo draugė.
Teisme aukos papasakojo, kad tuo metu, kai nedalijo skrajučių, kuriomis prašyta aukoti drabužių, turėdavo lindėti savo kambaryje ir valgyti nuo šeimininkų stalo likusį maistą.
Abu vyrai per tris darbo mėnesius neteko daug svorio, Gedas G. sulyso nuo 72 iki 49 kg, o Romas Š. neteko dešimties kilogramų ir sveria 61 kg.
Gedas G. teigė, kad su jais buvo elgiamasi žiauriau nei su gyvūnais. „Mes jautėmės kaip vergai“, – sakė jis.
Be maisto likučių, kuriuos gaudavo namuose, ilgomis darbo valandomis vyrai turėjo tenkintis sausainiais. Mančesterio Karūnos teisme darbo sąlygos įvardintos kaip šiuolaikinės vergijos forma.
Abu vyrai per tris darbo mėnesius neteko daug svorio, Gedas G. sulyso nuo 72 iki 49 kg, o Romas Š. neteko dešimties kilogramų ir sveria 61 kg.
Kai vyrai pagrasino pasiskųsti, jie buvo žiauriai sumušti, prigrasinta, kad jei netylės, bus nuskandinti ar palaidoti. Įbauginti vyrai dirbo toliau, tačiau galiausiai kreipėsi į policiją.
Kaltinamieji nuteisti
Įtariamieji J.Stankevičius ir A.Arlovičius gegužę abu pripažinti kaltais dėl priverstinio darbo. 45-erių lietuvis J.Stankevičius įkalintas dvejiems metams, o 24-erių baltarusis A.Arlovičius, įvardijamas kaip pagrindinis veiklos organizatorius, belangėje praleis tris metus.
Skelbiant nuosprendį A.Arlovičiaus motina teisme nualpo. Posėdis buvo atidėtas dviem valandoms, moteriai suteikta pirmoji pagalba.
„Abu vyrai nebuvo įdarbinti ir pagal profesiją yra statybininkai. Abu kalbėjo apie sunkią padėtį Lietuvoje, neturint darbo. Jie buvo pažeidžiami ir tapo aukomis, kai dukart susitiko su patrauklia moterimi, kuri Didžiojoje Britanijoje jiems žadėjo turtus, kuriuos jie gali susikrauti dirbdami“, – sakė teisėjas Davidas Hernandezas.
Negavo nė cento
Iš Kauno kilęs Romas Š. ir Gedas G. 2011 metų gegužę susipažino su vyru, vardu Valdas. Jis pažadėjo darbą Mančesterio statybose, esą jie uždirbs po 150 svarų per dieną ir išsiuntė juos į Jungtinę Karalystę.
A.Arlovičius sutiko mikroautobusu atvykus vyrus ir vairuotojui sumokėjo 150 svarų, tuomet nusivežė į namą Abbey Hey gatvėje.
Vergais tapusiems lietuviams žadėta po 20 svarų per dieną, tačiau jie negavo nė cento, nesulaukė ir padoraus maisto.
Vyrai įkurdinti kambaryje su viengule lova. Gedas G. miegojo joje, o Romas Š. – ant grindų. Jiems paaiškinta, kad žadėto darbo statybose reikia palaukti, o kol kas jie gali platinti skrajutes. Vyrai dirbti pradėjo jau kitą dieną, 2011 metų gegužės 8-ąją. Jie buvo pažadinti 6 val. ryto ir nepaisant oro sąlygų dirbo iki 17 val. Neretai jie darbuodavosi iki pat 22 val.
Jie vaikštinėjo po Mančesterį, per dieną išnešiodami apie tūkstantį skrajučių, kuriomis žmonių prašyta paaukoti nereikalingus drabužius. J.Stankevičius, vyrams prisistatęs Artūru, vėliau surinkdavo drabužius.
Vergais tapusiems lietuviams žadėta po 20 svarų per dieną, tačiau jie negavo nė cento, nesulaukė ir padoraus maisto. Vyrai buvo gyvi sausainiais ir gaiviaisiais gėrimais, kuriuos nusipirkdavo už pinigus, gautus iš pavienių darbų dalijant skrajutes.
Sumušė ir prigrasino
Po mėnesio vyrai susitiko su J.Stankevičiumi ir A.Arlovičiumi parke ir pasiskundė dėl darbo sąlygų, prašė sumokėti už darbą ir grąžinti į Lietuvą. A.Arlovičius užsipuolė lietuvius, kelis kartus smogė Gedui G., o Romui Š. spyrė į šonkaulius. Vyrai parvežti namo, jiems prigrasinta, kad bus nuskandinti ir palaidoti. Romas Š. teigė buvęs sužalotas taip smarkiai, kad dvi savaites nepakilo iš lovos.
Galiausiai abu lietuviai, nebeištvėrę vergovės, kreipėsi į policiją. Pareigūnai įtariamųjų namuose aptiko abiejų vyrų dokumentus ir 2011 metų rugpjūtį juos suėmė. J.Stankevičius neigė dalyvavęs nusikaltime ir aiškino, kad jis ne Artūras, tačiau vėliau aukos jį atpažino. Dar 2011 metų spalį J.Stankevičius dėl apgaule labdarai renkamų drabužių buvo nuteistas metams kalėjimo.
