Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dublino lituanistinė „4 vėjų“ mokykla pradėjo jau 10-us mokslo metus

Šventės akimirka
Žanos Jermakovaitės ir Astos Arman nuotr. / Šventės akimirka
Šaltinis: 15min
0
A A

Nedrąsūs pirmokų žingsniai, vienoje rankoje laikant margaspalves rudenines gėles, o kitoje vis dar spaudžiant tėvelių ranką, plačios moksleivių šypsenos veiduose po kelių mėnesių vasaros atostogų susitikus draugus, kleganti iš džiaugsmo aštuntoji dvyliktokų laida, atskubėjusi aplankyti mokyklą ir pasveikinti savo buvusius mokytojus – tai akimirkos iš lituanistinės Dublino „4 vėjų“ mokyklos, pasitikusios dešimtąjį rugsėjį, Mokslo metų pradžios šventės.

Prasidėję jubiliejiniai – dešimtieji mokslo metai šventei subūrė pustrečio šimto moksleivių dviejuose mokyklos skyriuose Blanchardstowne ir Inchicore, rašoma Airijos lietuvių bendruomenės pranešime. Juos, tėvelius ir mokytojus pasveikino ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys, linkėdamas ir toliau būti kūrybingiems bei įgyvendinti numatytus tikslus.

„4 vėjų“ mokyklos direktorė Rasa Kėrienė sveikindama pasidalino prisiminimais iš pirmųjų mokyklos mokslo metų ir po jų vasarą Švedijoje vykusio pirmojo lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“. Tąsyk, jai išgirdus, jog Švedijoje esanti lituanistinė mokykla skaičiuoja jau dešimtus metus, kilo daug klausimų, koks likimas laukia tik pirmus mokslo metus pabaigusios „4 vėjų“ mokyklos, kiek laiko ji gyvuos?

Pirmosioms pamokoms prieš dešimt metų mokyklą priglaudė Lietuvos ambasada Dubline savo patalpose. Buvo išnaudotas kiekvienas laisvas kampas – net ir virtuvė.

„Įkūrus mokyklą, nebuvo nieko, išskyrus idėjų pilnas galvas, o dabar turime beveik viską – tikrus mokyklinius suolus, naujausio leidimo vadovėlius bei pratybas, keturiasdešimties mokytojų kolektyvą, o pirmokai gauna lietuviškus Pirmoko pasus.

Tetrūksta vienintelio dalyko – kad mūsų moksleiviai gautų Lietuvos valstybės pripažintus sertifikatus, kuriuose būtų įvertintas mokinių lietuvių kalbos žinių lygis, kad juos būtų galima pateikti bendrojo lavinimo mokykloms Lietuvoje, jei vaikams tektų sugrįžti baigti mokslus Tėvynėje“, džiaugėsi direktorė R. Kėrienė.

Pirmieji žingsniai, siekiant įgyventi šį tikslą, jau yra žengti – šiais metais Švietimo ir mokslo ministerijai perėmus kuruoti lituanistinį švietimą iš Užsienio reikalų ministerijos ir įkūrus Užsienio lietuvių departamentą, buvo pradėta glaudžiai bendradarbiauti su šiomis institucijomis.

„Su Švietimo ir mokslo ministerijos vadovais tariamės, kad jau šiais mokslo metais mūsų mokyklos mokiniai galėtų būti testuojami Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro specialistų parengtais testais. Taip bus siekiama išsiaiškinti moksleivių lietuvių kalbos žinių lygį, nes Dublino mokykloje mokiniai lietuvių kalbos mokosi pagal Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą bendrojo lavinimo programą“, - kalbėjo dabartinis Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, vienas iš Dublino „4 vėjų“ mokyklos įkūrėjų Arūnas Teišerskis. 

Pasak A.Teišerskio, tai parodytų ne tik moksleivių žinių lygį, bet ir atskleistų ar mokyklos mokytojai sugeba išdėstyti medžiagą taip, kad mokiniai pajėgtų ją tinkamai įsisavinti. Dalykas tas, kad valandų, skirtų mokytis lietuvių kalbai Dublino „4 vėjų“ mokykloje, yra dvigubai mažiau nei tam jų skiriama Lietuvos mokyklose.

Pamokos lituanistinėje mokykloje vyksta tik šeštadieniais, todėl mokytojai turi atitinkamai adaptuoti ir pritaikyti ugdymo programas. Toks testavimas būtų visiškai naujas dalykas lituanistiniame švietime, ko iki šiol niekas nėra daręs. Ministerijos atstovai, gavę pasiūlymą tokią sistemą sukurti ir išbandyti Dublino „4 vėjų“ mokykloje, palankiai pažiūrėjo į tokią iniciatyvą ir jai pritarė.

Akivaizdu, kad užsienyje lituanistinėse mokyklose besimokančių vaikų skaičius didėja, todėl tai gali padėti vis didesniam ratui jaunų tautiečių neužmiršti ir puoselėti gimtąją lietuvių kalbą. A.Teišerskis sakė, kad susidomėjimą tokia kalbos žinių vertinimo ir ugdymo pripažinimo sistema jau išreiškė ir kitos lituanistinės mokyklos ne tik Airijoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje bei Norvegijoje.

Tolimesni planai – patobulinti 9-12 klasių mokymo programas ir planus padedant Švietimo ir mokslo ministerijos specialistams. Šiose klasėje lietuvių kalbos mokymo programa yra orientuota į Airijos baigiamojo atestato (Leaving Certificate) egzamino užduotis. Airija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje moksleiviai, ES piliečiai, baigdami vietines bendrojo lavinimo mokyklas, gali pasirinkti laikyti savo šalies valstybinės kalbos egzaminą. Tokiu būdu Lietuvos pilietybę turintys abiturientai Airijoje gali laikyti lietuvių kalbos egzaminą ir taip gauti papildomų taškų stojimui į aukštąsias mokyklas.

Kalbėdamas apie lituanistinio švietimo padėtį tarp Airijos lietuvių, A.Teišerskis papasakojo, jog šiuo metu Airijoje yra dešimt tokio pobūdžio mokyklų. Airijos lietuvių bendruomenė sulaukia ne vieno prašymo padėti atidaryti lietuvišką mokyklą viename ar kitame Airijos mieste.

Pasak A.Teišerskio, turinčio nemažą patirtį lituanistinio švietimo srityje, viskas priklauso nuo vietinių entuziastų, nes niekas iš Dublino ar net iš Vilniaus neatvažiuos ir mokyklos vietiniams lietuviams neįkurs. Tokios mokyklos tiesioginės finansinės paramos iš niekur negauna, todėl tenka išgyventi iš mokinių tėvų mokamų įnašų.

Airijos lietuvių bendruomenė yra įkūrusi aktyviai dirbančią švietimo reikalų grupę, kurios vienas svarbiausių uždavinių yra padėti naujoms besikuriančioms mokykloms, konsultuoti lituanistinių mokyklų mokytojus vadovėlių įsigijimo ar patalpų nuomos klausimais, organizuoti praktinės patirties pasidalinimo bei mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min