-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2017 01 03

Emigracijos istorija: prieš 100 metų lietuvius Škotijoje diskriminavo taip, kaip dabar pabėgėlius iš Sirijos

Lietuviai emigrantai neretai skundžiasi dėl diskriminacijos ir neigiamo požiūrio į juos svečiose šalyse. Jungtinėje Karalystėje po „Brexit“ ksenofobų išpuolių tik pagausėjo. Škotijos lietuviai tvirtina, kad niekas nesikeičia jau šimtmetį, esą nuo karo bėgusius lietuvius engė tada, engia ir dabar.
Karo pabėgėliai 1942-aisiais metais
Kelionė

Škotijoje gimęs ir augęs Paulas Lucasas, kurio seneliai Lukoševičiai emigravo iš Lietuvos dar 1900-aisiais, 15min papasakojo, kas vyko šalyje pasaulinių karų metais ir kaip kito lietuvių identitetas.

„Mano seneliai atvyko į Škotiją iš Lietuvos, Pajevonių kaimo, prie Vilkaviškio. Po Pirmojo pasaulinio karo jie nusprendė tapti britais, nes tada prasidėjo visos bėdos. Istorija kartojasi, tuo metu imigrantai patyrė diskriminaciją, ksenofobų ir nacionalistų išpuolius, neapykantos apraiškas. Bėdos, su kuriomis lietuviai susiduria dabar, egzistavo ir 1900-aisiais, 1950-aisiais“, – pasakojo 56-erių vyras.

Istorija kartojasi, tuo metu imigrantai patyrė diskriminaciją, ksenofobų ir nacionalistų išpuolius, neapykantos apraiškas.

Pašnekovo teigimu, lietuviai Škotijoje laikyti nelygiateisiais, su jais elgtasi ir į juos žvelgta panašiai, kaip į dabartinius karo pabėgėlius iš Sirijos. Škotams nerūpėjo, jog atvykėliai iį Rytų Europos masiškai sprunka nuo grėsmės savo gyvybei, jie laikyti svetimais, kurie niekad nepritaps prie vietinių.

Šalies vyriausybė su imigrantais elgėsi dvejopai. Viena vertus, jie buvo naudinga darbo jėga, mat dirbo karo pramonei itin svarbiose anglių kasyklose ar plieno liejyklose. Kita vertus, reikėjo riboti jų skaičių.

„Niekas nežino, kas tada nutiko lietuviams Škotijoje ir kaip jie ten gyveno. 1917-aisiais Škotijoje buvo skaičiuojama apie 20 tūkst. lietuvių. Tuo metu veikė lietuviškos parduotuvės, laikraštis, aktyviai vyko bendruomenės renginiai ir susitikimai. Taip pat yra kapinės, kuriose laidoti lietuviai.

Tuomet parlamentas išleido įsakymą, kuriuo nurodyta deportuoti 1100 lietuvių vyrų į Rusijos armijos gretas. Iš jų grįžo tik 85. Škotijoje liko išvežtųjų žmonos su vaikais, be jokio pajamų šaltinio. Tos šeimos gyveno siaubingomis sąlygomis, neturėjo pinigų, maisto, būtinų higienos reikmenų. Apie 1919–1920-uosius, iškart po Pirmojo pasaulinio karo, visos tos šeimos išsiųstos atgal į Lietuvą“, – sunkiai žodžius rinko pašnekovas.

Slėpdamiesi keitė pasus

Lietuviams buvo leista rinktis – prisijungti prie britų armijos ar prie rusų. Nekariauti nebuvo galima. Pašnekovo senelis, dirbęs angliakasiu, stojo į britų armijos gretas. Po karo apdovanotas gausybe medalių už drąsą ir grįžęs pas šeimą, lietuvis kasdien privalėjo registruotis policijos komisariate vien dėl savo tautybės, mat oficialiai buvo Rusijos pilietis. P.Lucasas įsitikinęs, kad jei senelis nebūtų angliakasys, kurių tuo metu reikėjo, jį būtų pasodinę į kalėjimą.

Škotai imigrantus laikė svetimais, tad, pasak pašnekovo, jie buvo siunčiami iš šalies už menkiausią nusikaltimą. Po didžiųjų deportacijų bangų Škotijos lietuviai suskubo integruotis į visuomenę ir niekuo neišsiskirti.

„Po šių deportacijų bangų Škotijoje likę lietuviai bandė kuo labiau integruotis, tad masiškai keitėsi pasus į britiškus. Po Antrojo pasaulinio karo imigrantų situacija dar labiau pablogėjo, jie varyti atgal į Lietuvą, kurioje daugelis nieko nebeturėjo.

Lietuvius kaltino girtuokliavimu, maro užkrato pernešimu, stebėjosi, kad jie valgo česnakus, ir panašiais dalykais.

Per 100 pastarųjų metų menkai kas tepasikeitė. Škotai buvo įsitikinę, kad lietuviai užima jų darbo vietas. Katalikai atsikraustė į protestantų bendruomenę, tad iškilo ir religijos problema. Lietuvius kaltino girtuokliavimu, maro užkrato pernešimu, stebėjosi, kad jie valgo česnakus, ir panašiais dalykais. Tas pats vyksta ir dabar, ypač po „Brexit“, – kalbėjo lietuviškų šaknų turintis škotas.

Veikė net politinė partija

Lietuvių emigracijos priežasčių prieš šimtmetį buvo keletas. Pirmiausia, tėvynėje tautiečiai patyrė didžiulį spaudimą prisidėti prie rusų armijos. Antra, smarkiai trūko pinigų, mat tėvų palikimas atitekdavo vyriausiajam sūnui, o kitiems tekdavo patiems prasimanyti darbo. Pasak pašnekovo, tuomet lietuviai masiškai vyko ne tik į Škotiją, bet ir Ameriką, Australiją, Braziliją ir kitas šalis.

Pabėgę nuo rusų priespaudos, lietuviai galėjo nebeslėpti knygų, kalbėti bei rašyti lietuviškai, leisti laikraščius. Jie bandė išlaikyti savo tapatybę, tobulėti bei domėtis viskuo, kas vyksta Lietuvoje. Tačiau ir Škotijoje lietuvių bendruomenė pasidalijo į konservatyvius, palaikančius tradicijas bei prorusiškus.

Škotijoje veikė ir lietuviška socialdemokratų politinė partija, kėlusi nepriklausomybės idėją. Realios įtakos Lietuvoje jie neturėjo, tačiau informavo išvykusius tautiečius apie politikos įvykius. Taip pat rinko pinigus ir siuntė juos į Lietuvą paremti kovojančius už šalies laisvę.

Pasak P.Lucaso, į Škotiją atvykę lietuviai dažniausiai dirbo angliakasiais arba plieno gamyklose. Tarpukariu atsirado didesnė darbų įvairovė, 1940–1950 m. lietuviai integravosi dar labiau. Iš pradžių dauguma jų nekalbėjo angliškai, vėliau, naujos kartos, pramoko kalbą, gavo geresnius darbus.

Škotijoje veikė ir lietuviška socialdemokratų politinė partija, kėlusi nepriklausomybės idėją.

„Galiausiai parduotuvės ir verslai buvo uždaryti, lietuviai tuokėsi su vietiniais, keitėsi pavardes, stengėsi likti nepastebėti. Pavyzdžiui, Grincevičiai tapo Greenų šeima, Miklevičiai – Milų ir panašiai, mūsų, Lukoševičių šeima tapo Lucasų. Trečdalis lietuvių, išvykę kaip pabėgėliai, užsidirbę Škotijoje ar kitose šalyse, grįžo į Lietuvą, nusipirko automobilius, žemės, ūkius ir liko ten gyventi.

Šiais laikais atvykstantys lietuviai turbūt net nežino, kokia buvo jų tautiečių bendruomenė prieš šimtmetį ir kas jai nutiko. Regis, nėra jokio ryšio tarp tuometinės imigrantų bangos ir dabartinės.

Po Antrojo pasaulinio karo buvo dar viena imigrantų iš Lietuvos banga, apie juos, tyrinėdamas dokumentus, supratau vieną dalyką. Dauguma jų spruko iš šalies dėl savo išsilavinimo bei aukštų pasiekimų. Tuomet į Škotiją daugiausiai atvyko mokytojų, gydytojų, mokslininkų ir kitų išsilavinusių lietuvių, jie bėgo nuo sovietinio persekiojimo“, – pasakojo lietuvių kilmės škotas, atidžiai besidomintis emigrantų iš Lietuvos istorija.

Vyro teigimu, Belshilo mieste vis dar veikia lietuvių-škotų klubas, tačiau jį lietuviai lanko nebe taip gausiai kaip anksčiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius