Per pirmąjį gyvenimo Londone mėnesį lietuvis dalyvavo keliuose darbo pokalbiuose, ištvėrė ne vieną bandomąją dieną skirtingose darbo vietose, išsiuntė nesuskaičiuojamai daug gyvenimo aprašymų, išvengė pinigų išviliotojų suktybės, tačiau nuolatinio darbo vis dar negavo. Viltį po truputį prarandantis Titas šiek tiek pajamų gauna kartais pasidarbuodamas perkraustymo įmonėje, bet jų pakanka tik būtinoms išlaidoms.
Naujos patirties įgauti ir nors truputį užsidirbti norintis studentas tvirtina, kad vos po kelių savaičių Londone jo mąstymas kardinaliai pasikeitė. Titas mano, kad vos atvykęs dėl žinių stokos padarė keletą esminių klaidų ir prastai sudėliojo turimus iš Lietuvos atsivežtus pinigus.
Jei galėčiau atsukti laiką atgal, visai kitaip planuočiau savo išlaidas. Išvažiuodami iš Lietuvos žmonės nepagalvoja apie daugybę dalykų.
„Atsivežti 700 svaro sterlingų tirpte ištirpo per nepilnas tris savaites. Iš pradžių viskas labai brangu, daug išlaidų, paskui susibalansuoja. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, visai kitaip planuočiau savo išlaidas. Išvažiuodami iš Lietuvos žmonės nepagalvoja apie daugybę dalykų. Bent jau aš nepagalvojau. Čia gyvenantys draugai pasako svarbiausius dalykus, o smulkmenas nuo savo pačių atvykimo jau būna pamiršę“, – atviravo vaikinas.
Prisiminęs laiką nuo atvykimo į nepažįstamą šalį bei visus išleistus pinigus Titas sudarė patarimų rinkinį naujiems emigrantams. Pasak vaikino, žmogus, pirmą kartą atvykstantis iš Lietuvos, tikriausiai paklausinės artimųjų apie tai, kiek ir ko jam prireiks, tačiau ilgiau Londone gyvenantys draugai gali nė nepagalvoti apie problemas, kurios iškils naujajam emigrantui.
Kaip sutaupyti vos atvykus į Londoną
Prabėgus mėnesiui nuo emigracijos, nuolatinio darbo vis dar neradęs lietuvis suprato, kad netinkamai leido atsivežtas santaupas, ir papasakojo, ką galėjo daryti kitaip.
- Pirmiausia vos atvažiavęs būčiau nusipirkęs telefono kortelę ir užsisakęs nebrangų pokalbių planą, kokį turiu dabar. Aš vos atvykęs naudojausi išankstinio apmokėjimo kortele ir taip iššvaisčiau krūvą pinigų vėjais. Ieškant darbo tenka labai daug skambinti ir rašyti, tad pinigai tirpsta nepastebimai. Dabar užsisakiau planą už 7,50 svaro sterlingų mėnesiui ir jo, esu tikras, man pakaks ilgam.
Londone važinėtis „žiauriai“ brangu, tad siūlau iš karto ieškotis darbo kuo arčiau namų. Nesvarbu kokio darbo, bet, kad jį pasiektum su kuo mažesnėm išlaidom.
- Taip pat būtina turėti navigaciją telefone ir mokėti ja naudotis. Londonas – didžiulis miestas, turi žinoti, kad važiuodamas į darbą nepaklysi, nepavėluosi į pokalbį ar rasi naujus savo namus eidamas iš parduotuvės.
- Dar – išlaidos transportui. Londone važinėtis „žiauriai“ brangu, tad siūlau iš karto ieškotis darbo kuo arčiau namų. Nesvarbu kokio darbo, bet, kad jį pasiektum su kuo mažesnėm išlaidom. Dirbdamas už minimumą ir važinėdamas iš 4-os zonos į 1-ą tikrai nieko nesutaupysi.
- Tik atvykus, dar oro uoste, siūlau nusipirkti viešojo transporto kortelę „Oyster“ ir pasipildyti ją įdėjus daug pinigų. Nesiūlyčiau pirkti savaitinio bilieto, nes nežinia, kiek ir kur teks keliauti. Verčiau iš anksto paskaičiuoti, kiek gali sau leisti būtinoms ir neišvengiamoms kelionių išlaidoms. Aš siūlyčiau tam skirti bent 200 svaro sterlingų, tada kurį laiką nereikės dėl to sukti galvos.
- Turėti omenyje, kad bus ir papildomų išlaidų. Atvykus į tokį miestą norisi ir jį apžiūrėti, nuveikti kažką įdomaus, o visa tai kainuoja. Dažnas atvažiuodamas nesusimąsto ir apie elementarius dalykus – lėkštę, puodelį, stalo įrankius, patalynę, rankšluosčius, darbui tinkamą aprangą. Juk iš Lietuvos nesiveži puodų, viską reikia pirkti čia, o tai – papildomos, bet būtinos išlaidos. Aš, pavyzdžiui, žinojau, kad norėčiau dirbti padavėju ar barmenu, bet nežinojau, kad čia tokiam darbui privalomi balti marškiniai, kostiuminės kelnės ir juodi odiniai batai. Negana to, juk Lietuvoje padavėjams aprangas duoda dauguma restoranų, tai maniau, duos ir čia. Galėjau viską atsivežti iš namų, deja, teko pirkti.
- Taip pat man siūlė pagalbinio darbą statybose. Aišku, negalėjau dirbti be CSCS leidimo, bet sužinojau įdomų dalyką – reikia turėti specialius batus. Jei atvykstate iš Lietuvos tikėdamiesi dirbti statybose, atsivežkite ir batus, kurių priekiai ir padai būtų kaustyti metalu, nes čia jie tikrai brangūs.
- Jeigu darote planą prieš važiuodami į Londoną, pirmiausia susidėliokite prioritetus, kokio darbo norite, ir atmeskite visus galimus blogiausius variantus, kad negaištumėte laiko ir nešvaistytumėte pinigų.
Rankų nuleisti neketina
Titas tikino, kad įsidarbinti Londone – sudėtinga, tačiau jis neketina pasiduoti. Atvykdamas vyrukas planavo likti iki rugsėjo, tačiau dabar nebėra tikras, kaip viskas susiklostys. Supratęs savo finansines klaidas jis gailėjosi, kad vos atvykęs nepasipildė viešojo transporto kortelės didele suma, nesumokėjo buto nuomos bent už ateinantį mėnesį ir neužsiregistravo statybų sektoriui būtinos CSCS kortelės gavimui, kuri taip pat kainuoja.
„Galėjau daryti gudriau, bet neapskaičiavau visko. Būčiau gana greitai galėjęs dirbti statybose ir turėjęs pinigų išgyvenimui. Gal ir juokinga, bet kai neturi pinigų, jų ir nešvaistai, o kelionėms, nuomai visada reikės pinigų. Jei jų nebus, pasibaigus atsivežtoms santaupoms net į darbo pokalbį nuvykti neišeis“, – atviravo vaikinas.
Kol kas nesėkmingai nuolatinio darbo ieškantis lietuvis neslėpė, kad galėtų dirbti ir lietuvių, ir užsieniečių kompanijose, tačiau dėl darbdavių reikalavimų tai padaryti sudėtinga: „Pavyzdžiui, jei lietuviai ieško padavėjo ar pardavėjo, visada nori merginos. Nežinau kodėl, bet kiek kartų skambinau, kalbėjausi, galvojau, gal susitarsiu, neina net į kalbas. Aišku, ieško ir vyrų – pagalbinių, meistrų, bet taip pat reikia CSCS, įrankių, patirties, ko aš šiuo metu neturiu.
Dar bėda, kad norint dirbti aptarnavimo ar paslaugų sferoje ne lietuvių įmonėse, bendrauti su klientais, reikia ne tik darbo patirties, bet patirties būtent Londone. Ir nesvarbu, kad gerai kalbu angliškai, moku bendrauti su žmonėmis, esu komunikabilus, neturi patirties Londone, negauni net progos pabandyti“.
Nors per pirmąjį mėnesį vyrukas išbandė daugybę skirtingų darbo variantų, jam vis dar nepasisekė. Galimybės viską mesti ir grįžti į Lietuvą Titas nė nesvarsto. Ir ne tik dėl to, kad nori nebebūti finansiškai priklausomas nuo tėvų.
„Aš neatvažiavau praturtėti, tik pamatyti pasaulio, gal šiek tiek užsidirbti. Tiesą sakant, vos atvykus čia ir susidūrus su visomis problemomis, jau pasikeitė mano požiūris ir mąstysena. Esu tikras, kad ši patirtis man gyvenime dar pravers“, – kalbėjo naujasis emigrantas.
RYTOJ SKAITYKITE: Banko sąskaitos atsidarymo Londone subtilybės
