„Pasaulis tapo labai mažas ir pasiekiamas labai lengvai. Žmogaus protas, jei yra svajonių, gali pasiekti labai daug. Taigi, manau, kad nereikia savęs riboti, reikia tikėti, kad viskas yra įmanoma ir viskas pasiekiama“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė pašnekovė.
Ne nuo diplomo, o nuo darbo, nuo tikėjimo savimi ir ryžto priklauso mūsų sėkmė, – sako G.Janulaitytė.
Tiki šalimi
G.Janulaitytė pripažino, kad rojaus salas paliko ir grįžo į Lietuvą todėl, kad tiki savo šalimi, tiki jos potencialu.
„Turėjau puikų darbą, bičiulių, gyvenau Ramiojo vandenyno pasaka. Bet mano širdis vedė į Lietuvą, norą dirbti Tėvynės labui Tėvynėje – vieni jį pajunta anksčiau, kiti – vėliau. Ir nebūnant Lietuvoje galima dirbti jos labui, todėl gerbiu ir gerbsiu tuos, kurie pasirinko gyvenimą svetur. Niekada nereikia nieko smerkti“, – sakė moteris.
„Tačiau norėčiau juos padrąsinti ir pasakyti, kad jei pasitaikytų galimybė, duokite Lietuvai antrą šansą, tikėkite, kad tik mes patys galime padaryti taip, kad Lietuva taptų mūsų rojaus šalimi. Viskas priklauso nuo mūsų“, – ragino G. Janulaitytė.
Sunkumų būta
Pašnekovė pripažino, kad grįžus į Lietuvą, pradžioje buvo sunku, nes nebuvo jai įprastos saulės, negalėjo bėgioti paplūdimiuose ir gerti kokosų pieno.
„Tačiau vieną dieną susigriebiau ir pasakiau sau, kad užtenka čia verkšlenti ir lyginti, kad ten buvo šilta ir gera. Reikėjo susivokti, įsisukti į darbus. Iškėliau sau klausimą, kodėl aš grįžau?. Kai žmogus supranta grįžimo tikslą, atsiranda vidinė energija, ji mane visada ir skatino siekti, dirbti. Lietuvoje būna daugiau lietingų dienų, tačiau aš čia esu laiminga“, – patikino pašnekovė.
Ne diplomas lemia sėkmę
Savo sėkmės G.Janulaitytė nesieja su tuo, kad diplomą įgijo užsienyje. Pasak jos, viskas priklauso nuo „čia ir dabar“ principo: „Ne nuo diplomo, o nuo darbo, nuo tikėjimo savimi ir ryžto priklauso mūsų sėkmė.“
Turėdamas vien tik Lietuvos aukštojo mokslo diplomą žmogus taip pat gali rasti gerą darbą, mano pašnekovė. Svarbiausia – pastangos.
Jauna moteris, sugrįžusi į Lietuvą, čia nori prisidėti prie bendruomeniškumo ir ugdyti patriotiškumą: „Tikėkime Lietuvos potencialu, savo svajonėmis ir šypsokimės.“
