Tokius duomenis atskleidė Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atlikta svetur gyvenančių lietuvių apklausa.
Net devyni iš 10 respondentų domisi įvykiais Lietuvoje (daugiausiai tie, kurie namie kalba lietuviškai ir gyvena ne Europos Sąjungoje). Pagrindinis jų informacijos šaltinis – interneto žiniasklaida, kiek mažiau populiarūs, bet greičiausiai paveikesni šaltiniai – artimieji, draugai ir socialiniai tinklai.
Tačiau tik keturi iš 10 viena ar kita forma dalyvauja šalies viešajame gyvenime: daugiau nei pusė jų lankosi Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, balsuoja rinkimuose, palaiko ryšius su tam tikra interesų grupe, 40 proc. dalyvauja kultūriniame gyvenime. Diskusijose šalies viešojoje erdvėje dažniau dalyvauja tiek, kurie reguliariai (bent 5 kartus per pastaruosius 3 metus) parvažiuoja į Lietuvą arba priklauso bendruomenėms.
Išeiviai labiau linkę užimti stebėtojo vaidmenį. Aktyviau įsitraukti į Lietuvos reikalus ir išlaikyti lietuvybę skatina asmeninės vertybės, šeima, tautiečių bendravimas ir bendradarbiavimas, rašoma tyrimo ataskaitoje.
Du trečdaliai apklaustųjų mano, kad galimybės ar sąlygos užsienio lietuviams dalyvauti Lietuvos gyvenime per pastaruosius metus pagerėjo ar liko tokios pat. Dar daugiau lietuvių mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra, tereikia asmeninės iniciatyvos ir pačiam norėti tai daryti. Tiesa, trečdalis (daugiausiai verslininkai ir vadovai) laikosi priešingos nuomonės.
Absoliučiai daugumai apklaustųjų (91 proc.) lietuvybės išlaikymas yra svarbus. 69 proc. ketina tai daryti aktyviau, kiti to daryti neplanuoja. Poreikį burtis į bendruomenes greičiausiai lemia atstumas nuo Lietuvos ir svetur praleisto laiko trukmė. Septyni iš 10 respondentų pritartų virtualių profesionalų tinklų, kurie išeivius vienytų pagal interesus ir profesinę sritį, kūrimui.
Žmonės buvo paprašyti nurodyti, kaip stengiasi puoselėti lietuvybę. Kone du trečdaliai lankosi įvairiuose renginiuose arba skaito lietuviškas knygas, bemaž pusė dalyvauja bendruomenės veikloje, kiek mažiau – kultūrinėje saviveikloje, dešimtadalis dirba arba mokosi sekmadieninėje mokykloje.
Garsina Lietuvos vardą ir remia giminaičius
Daugumos užsienio lietuvių nuomone, Lietuvos žinomumas ir patrauklumas valstybėje, kurioje gyvena, yra patenkinamas arba menkas, bet situacija esą gerėja. 41 proc. apklaustųjų tikino, kad prie teigiamų pokyčių Lietuvoje jie svariausiai prisideda būtent garsindami šalies vardą, 29 proc. – remdami namie likusius giminaičius. Dažniau taip daro 30-mečiai ir vyresni, verslininkai, vadovai, specialistai, tarnautojai ir darbininkai.
Kiti gyrėsi, kad lietuviams padėjo užmegzti kontaktus su šalies, kurioje gyvena, žmonėmis, su partneriais įgyvendino įvairius projektus (dažnai parvažiuojantieji į Lietuvą, pasinaudojusieji parama lietuvybei išlaikyti, lietuvių organizacijų nariai), dalyvavo diskusijose viešojoje erdvėje, investavo Lietuvoje (daugiausiai 30-34 metų apklaustieji).
Kiek daugiau nei trečdalis (dažniausiai žemesnio išsilavinimo) respondentų prisipažino niekuo neprisidėję prie teigiamų pokyčių šalyje.
Tyrimą atlikusi bendrovė RAIT apklausė 353 suaugusius užsienio lietuvius, atsižvelgdama į jų gyvenamas šalis, lytį ir aktyvumą išeivių bendruomenėse ar organizacijose.
