„Viskas šiam pasaulyje susiję”, – sako M.Panumytė. Kažkada ji norėjo studijuoti ispanų kalbą ir šiek tiek graužėsi, kai nepavyko įstoti į svajonių mokslus. Vietoje ispanų teko mokytis graikų.
Tačiau tada Monika net numanyti negalėjo, jog būtent nuo graikų kalbos studijų Vilniaus universitete prasidės didieji gyvenimo pokyčiai. Kad ji ne tik apsigyvens tolimoje šalyje, bet ir taps graiko žmona.
„Aš iš tikrųjų stojau be jokių minčių, kad pabaigusi dirbsiu tą ar aną. Tiesiog stojau, ir bus, kaip bus. Gal mąsčiau, kad būsiu vertėja ar kažkas panašaus“, – LRT laidai „Emigrantai“ sako Monika.
Draugai atvyksta aplankyti
Jau dvejus metus ji gyvena Atėnuose. Kol kas mergina niekur nedirba – visą laiką skiria turizmo studijoms ir savo mylimajam Jorhui. Mergina sako kartais pasiilgstanti artimųjų, tačiau pora valandų lėktuvu, ir seniai matytas draugas jau Atėnuose.
Taip susipažinau su krūva graikų, fotografų, krepšininkų, žurnalistų. Už vieno iš jų ištekėjau.
2011-aisiais per Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje Monika nusprendė užpildyti savanorio anketą ir prisidėti prie milžiniško renginio organizavimo. Graikiškai kalbanti mergina buvo priimta. Ir nuo to prasidėjo meilės istorija, kuri nesibaigia iki šiol.
„Man asmeniškai reikėjo Alytuje būti kaip graikų komandos atašė. Pasirūpinti, kad prieš rungtynes būtų vandens drabužinėse, juos pasitikti. Smagu buvo. Taip susipažinau su krūva graikų, fotografų, krepšininkų, žurnalistų. Už vieno iš jų ištekėjau“, – prisimena Monika.
Lietuvė žino: geriausi dalykai nutinka tada, kai to visiškai nesitiki. Krepšinio čempionate ji su kita graikų kalbos studente norėjo tik pabendrauti su graikais, kad dar geriau išmoktų kalbą. O išėjo taip, kad vienas renginys gyvenimą pakeitė iš esmės.
„Tiesiog priėjau vienu metu prie graikų fotografų ir prisistačiau: sveiki, aš esu Monika, šneku graikiškai. Alytus šiaip mažas miestas, jame sunku atrasti veiklos, tai mes eidavom po varžybų arba šiaip vakarais kartu valgyt“, – su laida „Emigrantai“ dalijasi lietuvė.
Tada ji dar nežinojo, kad Jorhas – ne šiaip fotografas.
Tačiau su vienu iš fotografų Monika susipažino artimiau nei su visais kitais. Monikos dėmesį Jorhas patraukė jau nuo pirmųjų sakinių. Tarp jų, pasak Monikos, kažkas užsimezgė.
Tada ji dar nežinojo, kad Jorhas – ne šiaip fotografas. Jis – vienas daugiausiai pasiekusių sporto fotografų Europoje. Šiuo metu vyras dirba vienoje iš naujienų agentūrų ir lankosi didžiausiuose sporto renginiuose visame pasaulyje. „Jis net pats nebesuskaičiuoja, kiek pasaulio čempionatų ar olimpiadų fotografavo”, – sako Monika.
Pyksta, kai graikai vadinami tinginiais
Taigi, būdama dar studentė, Monika susižavėjo vyru, mačiusiu tiek daug pasaulio. Ją įkvėpė nenuobodus jo darbas ir gyvenimas šalyje, kurią pati taip norėtų pažinti.
Juk Atėnai – vienas svarbiausių miestų Europos istorijoje. Ne vienas istorikas mano, kad būtent čia – Vakarų Europos civilizacijos lopšys. Čia vyko pirmosios olimpinės žaidynės, čia ir teatro gimtinė. Pirmieji spektakliai buvo vaidinami vynininkystės Dievo Dioniso garbei.
Graikijoje kasmet apsilanko apie septyniolika milijonų turistų.
Nenugalėtas nei audrų, nei karų, Atėnuose vis dar stūkso garsusis Akropolis. Tokio tipo pastatai kai kuriuose Graikijos miestuose išdygo dar prieš mūsų erą. Šventyklą ar monumentą čia rasite vos ne už kiekvieno kampo. Be to, graikai mėgsta pasigirti, kad archeologijos muziejų turi daugiau nei bet kuri kita šalis visame pasaulyje. Graikijoje kasmet apsilanko apie septyniolika milijonų turistų. Ir dabar, kai šalį smaugia krizė, srautai sumažėjo palyginti nesmarkiai.
Visų Graikijos vyrų Monika apibūdinti nesiryžta. Merginai netgi truputį pikta, kad dabar graikai dažnai pavadinami tinginiais – juk nė vieno tokio Atėnuose nepažįsta. Tarp jos draugų – įdomūs ir apsiskaitę žmonės, panašūs į jai taip patikusį Jorhą. „O tinginių yra visur: ir Graikijoje, ir Lietuvoje”, – sako emigrantė.
„Tiesa, žmonės juokais mėgsta pasakyt, kad susitinka graikai atsigert kavos, ir tai užtrunka penkias valandas. Tai taip ir yra iš tikrųjų, nes susitinki su draugais – ir gali šnekėti apie viską. Einam kartais ir į klubą – pašokti ir panašiai“, – pasakoja lietuvė.
Skrydžių romantika
Krepšinio čempionatas baigėsi, o netikėtai susitikusių lietuvės ir graiko bendravimas tęsėsi toliau.
„Jau po čempionato ėmėm bendrauti žinutėmis, sms, feisbukais, skaipais. Nusprendėm, kad aš privalau atskristi pas jį į Graikiją. Atskridau ir paskui skraidžiau dvejus metus, kol baigiau mokslus Vilniaus universitete ir atsikėliau čia gyvent“, – dalijasi „Emigrantų“ pašnekovė.
Per kiekvieną kelionę lietuvė vis geriau pažino savo mylimąjį, o vos grįžusi į Lietuvą, jau planuodavo, kaip vėl skris pas Jorhą.
Pirmą sykį pas mylimąjį Monika atskrido penkioms dienoms. „Visai nesijaudinau”, – prisimena mergina. Kelionė pas šešiolika metų vyresnį vyrą studentės negąsdino. Giliai viduje ji žinojo, kad viskas bus gerai.
Po pirmosios kelionės į Atėnus Monika pradėjo skraidyti labai dažnai – bent sykį per du mėnesius. Per Kiekvieną kelionę lietuvė vis geriau pažino savo mylimąjį, o vos grįžusi į Lietuvą, jau planuodavo, kaip vėl skris pas Jorhą.
