Lenkijai įstojus į ES, pirmaisiais metais į Jungtinę Karalystę atvyko 95 tūkst. lenkų, per šešerius metus šis skaičius išaugo iki 550 tūkst. Dar po penkerių metų, 2015-aisiais, į Jungtinę Karalystę gyventi atvykusių lenkų suskaičiuota 831 tūkst., o tai sudaro 9,7 proc. imigrantų populiacijos.
Nebeemigruoja, kad užsidirbtų
Lenkijos pilietės Jungtinėje Karalystėje jau keletą metų tarp imigrantų pirmauja pagal vaikų gimstamumą, tačiau 15min kalbinti lenkai nemano, jog tai susiję su pašalpų gavimu. Jungtinėje Karalystėje veikiančios reklamos įmonės „GottaBe!“ vykdomasis direktorius Tomaszas Dylas įsitikinęs, kad jo tautiečiai imigrantai atvyko ne ieškoti naudos ar tinginiauti.
„Manau, lenkai sumoka daugiau mokesčių, negu gauna paramos iš britų vyriausybės. Žinoma, yra žmonių, kuriems būtina gauti pašalpas, kad sudurtų galą su galu. Tačiau nemanau, jog lenkai priklauso vadinamiesiems pašalpų turistams.
Statistiškai, vis mažiau lenkų gauna pašalpas, o britų vyriausybė tikslingai plėtoja idėją, kad Lenkijoje palikti vaikai, kurių tėvai dirba Didžiojoje Britanijoje, gautų finansinę paramą ne iš Britanijos, o iš Lenkijos organizacijų. Gyvenu čia 12 metų ir nė karto iš vyriausybės neprašiau nė svaro, tokių kaip aš, čia yra daugybė“, – kalbėjo verslininkas.
Lenkai sumoka daugiau mokesčių negu gauna paramos iš britų vyriausybės.
Tokiai nuomonei pritarė ir kompanijos „Trans&Logistics“ produkcijos vadybininkas Piotras Szewcowas.
„Pats nesu prašęs valstybės paramos ir neturiu draugų iš Lenkijos, kurie išnaudotų Jungtinės Karalystės socialinės gerovės sistemą. Žinau, kad esama imigrantų, tarp jų ir lenkų, gaunančių pašalpas, nors niekuo neprisidėjo prie šalies gerovės, kas nėra gerai. Mano manymu, pašalpų sistema besinaudojantys imigrantai iš ES dažniausiai turi romų kraujo ar atvykę iš jų aplinkos“, – sakė pašnekovas.
Pasakodamas apie lenkus Jungtinėje Karalystėje T.Dylas neslėpė, kad dauguma atvykusiųjų 2004-aisiais, vos šaliai įstojus į ES, liko emigracijoje. Vyro teigimu, tuomet atvykę lenkai per praėjusius metus svečioje šalyje spėjo įleisti šaknis, sukurti šeimas, pasiimti paskolų, įsigyti būstus, siekti geresnės karjeros. Pasak pašnekovo, tarp vėliau imigravusių lenkų esama nemažai atvykusių tik kuriam laikui užsidirbti ir grįžti į tėvynę. Tarp jų – ir tik vasaromis atvažiuojančių, sunkiai bei daug dirbančių, o rudenį išvykstančių tautiečių.
Tuo tarpu P.Szewcowas įsitikinęs, kad laikai, kuomet lenkai atvykdavo į Jungtinę Karalystę užsidirbti ir taupyti ateičiai, jau seniai praeitis. Vyro teigimu, dauguma lenkų šiuo metu nebeplanuoja grįžti gyventi į tėvynę ir emigracijos šalį laiko antraisiais namais su geresnėmis perspektyvomis ateičiai.
Darbo rinkoje konkuruoja su lietuviais
Lietuvių ir lenkų istorija Jungtinėje Karalystėje labai panaši. Abiejų šalių piliečiai masiškai keliauti į britų salas pradėjo 2004-aisiais. Tuomet ir lenkai, ir lietuviai rinkosi labai panašius darbus bei konkuravo tarpusavyje. Per 16 metų situacija šiek tiek sušvelnėjo, tačiau vis dar tebėra lietuvių bei lenkų, nemėgstančių vieni kitų.
Dauguma lenkų šiuo metu nebeplanuoja grįžti gyventi į tėvynę ir emigracijos šalį laiko antraisiais namais su geresnėmis perspektyvomis ateičiai.
Pasak reklamos įmonės vadovo T.Dylo, Lenkijos piliečių darbai – patys įvairiausi, mat jų populiacija Jungtinėje Karalystėje – taip pat didžiausia: „Tipiški vyrų darbai – statybų sektoriuje: statybininkai, dažytojai, tinkuotojai. Moterys gerai žinomos dėl savo darbo aptarnavimo sferoje, dažnai renkasi padavėjos, valytojos, registratorės, barmenės darbus.
Nemažai dirbančių ir fabrikuose, sandėliuose, ūkiuose, oro uostuose. Esu įsitikinęs, kad Jungtinėje Karalystėje rasite bent po vieną lenką, užimantį kiekvienas įmanomas pareigas – nuo traukinio dispečerio, orų pranešėjo iki Bakingamo rūmų darbuotojo. Žinoma yra ir aukštas pareigas užimančių lenkų – departamentų vadovų, direktorių, vyriausių vadybininkų.“
P.Szewcowas pridėjo, kad kiekvieno imigranto užimamos pareigos, lygiai taip pat, kaip britų, priklauso nuo kvalifikacijos bei išsilavinimo. Vyro teigimu, pastaraisiais metais sunkius fizinius darbus besirenkančių lenkų sparčiai mažėja ir daugėja užimančių aukštesnes pareigas.
Bostono miestelį Anglijoje britų žiniasklaida net pavadino „mažąja Lietuva“.
Imigrantai iš kaimyninių šalių panašiai integruojasi Jungtinėje Karalystėje. Iš Lietuvos gyventi svetur išvykusius lietuvius galima suskirstyti į lengvai prisitaikančius užsienio šalyje bei sunkiai įprantančius prie naujovių. Taip vienas iš pašnekovų pasakojo ir apie lenkus Jungtinėje Karalystėje.
„Sakyčiau, yra du lenkų tipai. Vieni – gyvenantys čia tarsi tėvynėje. Jie mažai kalba angliškai, nebendrauja su kitų tautybių žmonėmis, grįžę iš darbo namo žiūri lenkišką televiziją, valgo lenkišką maistą, skaito lenkišką spaudą. Kitoje pusėje yra adaptuotis sugebantys lenkai. Jie bendrauja su kitataučiais, puikiai kalba angliškai, nori tobulėti, gauti geresnį darbą ir panašiai“, – pasakojo T.Dylas.
Lenkus vadina pavydžiais
Jungtinės Karalystės miestai bei rajonai tarsi suskirstyti pagal gyventojų kilmę ir tautybes. Bostono miestelį Anglijoje britų žiniasklaida net pavadino „mažąja Lietuva“, kituose regionuose vyrauja indai, afrikiečiai, pakistaniečiai ir kiti imigrantai. Lenkai, pasak pašnekovų, taip pat spiečiasi arti vieni kitų, tačiau ne visada bendrauja draugiškai.
Lietuvių ir lenkų istorija Jungtinėje Karalystėje labai panaši. Abiejų šalių piliečiai masiškai keliauti į britų salas pradėjo 2004-aisiais.
„Manau, lenkai labai lengvai integruojasi į vietos bendruomenę. Deja, jie nelinkę padėti vieni kitiems, mat lenkų bendruomenėje egzistuoja stiprus pavydo jausmas, bet jie mėgsta leisti laisvalaikį su draugais bei šeima, ne šėlioti naktiniuose klubuose. Lenkams labai svarbios šeimos vertybės“, – apie emigrantų tautiečių būdą kalbėjo P.Szewcowas.
„Jungtinėje Karalystėje lenkai linkę gyventi tuose pačiuose regionuose. Taip buvo nuo pat pradžių, kai draugas kvietė draugą atvykti į šalį, palaikė artimus ryšius ir gyveno šalia ar net tame pačiame name. Kiekviename didesniame mieste yra po keletą lenkų gausiai apgyventų rajonų, kuriuose ne tik sutiksi daug lenkų, bet ir rasi nacionalinių parduotuvių, kirpyklų, restoranų ir bažnyčių“, – apie tautiečių imigrantų bendruomenę kalbėjo T.Dylas.
Paklausti apie „Brexit“ poveikį lenkų bendruomenei abu pašnekovai tvirtino, kad britai niekad nejautę neapykantos jų tautiečiams bei tikisi, kad tai nepasikeis. P.Szewcowo teigimu, Lenkija ir Didžioji Britanija glaudžiai susijusios nuo senų laikų: „Kartu mes kovėmės prieš vokiečius ir seniai turime stiprius ryšius su Anglijos žmonėmis. Tikiu, kad „Brexit“ neturės neigiamos įtakos sunkiai dirbančių žmonių klasei, kuriai priklauso ir dauguma lenkų.“
T.Dylas prisiminė nemalonius incidentus po „Brexit“, kuomet lenkų bendruomenė visoje šalyje kentėjo nuo nacionalistinių išpuolių, ir pridūrė, kad jo tautiečiai suskubo gauti rezidento korteles bei keisti pilietybę į britų.
„Britai niekad anksčiau neturėjo neigiamos nuostatos prieš lenkus. Žiniasklaidoje rodoma kitokia nuomonė, tačiau Krokuvą atostogoms britai renkasi dažniau nei Barseloną ar Romą. Asmeniškai aš nepastebėjau neigiamo požiūrio į save ar savo verslą, tikiuosi, taip ir liks, tačiau statistiškai po „Brexit“ situacija kiek pakito“, – žodžių į vatą nevyniojo emigrantas.
