„Atvažiavau atostogų 5 dienoms. Bet, kai kur nors važiuoju atostogų, visą laiką žiūriu, kas vyksta ne tik pramogų, bet ir darbo sferoje. Tad per atostogas galvojau susitikti su keliomis agentūromis, pažiūrėti, kaip jie čia dirba. Pasižiūrėjau ir pamačiau, kad, pasirodo, labai įdomi rinka“, – „Emigrantams“ sako Ieva.
Anot lietuvės, pirmas įspūdis, atvykus į Dubajų, buvo toks, kad čia tikrai yra daug pinigų. Už tą pati darbą Dubajuje esą moka 10 kartų daugiau nei Lietuvoje, o iš darbuotojo tikisi mažiau.
Su arabais yra sunku, turbūt tie, kurie susidūrė, tai žino.
„Rinka yra dar visiškai „laukinė“, – pasakoja laidos „Emigrantai“ pašnekovė. – Bet kartu čia nėra lengva, nes toje laukinėje rinkoje galioja kitokie įstatymai. Su arabais yra sunku, turbūt tie, kurie susidūrė, tai žino. Jei tau 100 žmonių pasakys, kad ką nors padarys, tai galbūt 5 iš tikro padarys realiai. Ir labai lėtai čia viskas vyksta.“
Vienas didžiausių Dubajaus privalumų esąs tai, kad gali ir ryte prieš darbą, ir per pietus arba vakare, lydint saulę, pasiplaukioti jachta. Tiesa, tokie pasiplaukiojimai nemažai kainuoja. Bet per pusmetį, praleistą Dubajuje, Ieva spėjo užmegzti nemažai pažinčių su įtakingais žmonėmis, tad gali laisvai gali naudotis bičiulių vandens, o kartais ir oro transportu. Jachtos čia tokios pat populiarios, kaip ir sraigtasparniai.
Verslui svarbi taisyklė – ieškotis draugų
Lietuvės teigimu, viena svarbiausių verslo taisyklių Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje – ieškotis draugų, o susirasti čia jų esą lengva.
Išgirdę, kad Ieva apsigyveno Dubajuje, daug jos bičiulių išsigando, kad mergina meta ilgai kurtą verslą Lietuvoje. Tačiau ji visus ramina, kad Lietuvoje veikiančiai viešųjų ryšių agentūrai sugeba vadovauti ir per atstumą.
Ieva pabrėžia, kad Lietuvos rinka yra labai maža, o Dubajuje – ne tik Jungtiniai Arabų Emyratai, bet ir visos arabiškai kalbančios aplinkinės šalys su jų rinkomis. Tačiau nebendraujantys, užsienio kalbų nemokantys atvykėliai Jungtiniuose Arabų Emyratuose prapultų ir namo grįžtų nieko nepasiekę, sako komunikacijos mokslus baigusi Ieva.
„Čia vis dėlto reikia pabūti, turėti aplinką žmonių, kurie tave remtų ir tau padėtų, kurie tavimi pasitikėtų, būtų tavo draugais. Ta aplinka greitai neatsiranda, nes pasiekti, kad tave priimtų kaip draugą, trunka ilgiau nei Europoje, ir verslo santykiai yra kitokie, jiems visiškai nieko tokio yra pirkti paslaugą iš draugo ir mokėti dvigubai daugiau, nei perkant iš ne draugo“, – dalijasi patirtimi „Emigrantų“ pašnekovė.
Dubajų Ieva lygina su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, į kurias prieš daug metų suvažiavo laimės ieškotojai iš viso pasaulio. Šiame arabų krašte – kažkas panašaus, ir kaip tik šiuo metu plūsta atvykėlių banga. Tai pats geriausias laikas pradėti verslą arba tiesiog ieškotis darbo.
„Šitas miestas yra unikalus, 90 proc. žmonių yra nevietinių, atvažiavusių tik kažkuriam laikui – pagyventi, uždirbti, padaryti karjerą. Visiem čia reikia draugų, todėl čia yra lengviau nei bet kur kitur“, – sako lietuvė.
Vertina europiečius ir patys svajoja apie Europą
Anglijoje į daugelį atvykėlių iš Lietuvos esą jau žiūrima kreivai, o Dubajuje atvirkščiai – niekas jūsų nevadins juodadarbiais, nesiūlys purvinų darbų.
„Čia lietuvių nesutiksi statybose, nes jie tiesiog neišgyventų. Čia skirtumas tarp žmonių, kurie dirba tokį [skirtingą] darbą, yra didžiulis, nesuvokiamas. Tarkime, statybose dirbantis indas gauna pusantro tūkst. dirghamų ir džiaugiasi, kai tuo metu kažkur biure dirbantis anglas už tą pusantro tūkst. nueina pavalgyt vakarienę“, – apie socialinę atskirti Dubajuje kalba Ieva.
Jos teigimu, šiame arabų krašte galioja paprasta taisyklė: jei esi iš Europos, vadinasi tu – talentingas, darbštus ir galintis nemažai pasitarnauti Jungtiniams Arabų Emyratams.
„Europa jiems yra svajonė. Čia dirbdami, atostogų žmonės svajoja važiuoti į Europą. Egzistuoja čia tos kastos, egzistuoja. Tarkime, arabai nemėgsta indų, nemėgsta žmonių iš Pakistano. O anie tuo metu nemėgsta šiitų. Kiekvieno svajonė yra važiuoti atostogauti į Londoną ar Graikiją. Daug kas svajoja senatvę galėtų praleisti Europoje“, – sako lietuvė.
Ji pripažįsta, kad Dubajuje mažai kas žino, kur yra Lietuva. Tačiau nuomonė iškart pagerėja, kai sužino, kad žmogus yra iš ES valstybės narės. Užtat moterys iš Rusijos ir Baltarusijos, anot Ievos, vertinamos kiek prasčiau.
Vietiniams nenusispjaut ir į tai, koks buvo lietuvės statusas gimtinėje, kokį žinių bagažą ji atsivežė. Arabams mergina esą paliko neišdildomą įspūdį.
„Jei mergaitė iš Europos ir mergaitė iš Filipinų dirbs tą patį darbą, tai skirsis ne tik jų pajamos, bet ir požiūris į jas. Aš niekada nebuvau rasistė, bet žiūriu, kaip čia veikia tie nerašyti įstatymai, ir stebiuosi. Kita vertus, kai tenka su 200 tautybių žmonėmis gyventi, tada supranti, kodėl... Nes čia reikalingi tam tikri įstatymai“, – „Emigrantams“ sako Ieva.
Tikisi, kad tautiečiai nesugadins Lietuvos įvaizdžio
Ieva labai tikisi, kad į Jungtinius Arabų Emyratus nesuvažiuos „prastas” mūsų šalies kontingentas, įvairūs nusikalsti linkę tipai arba neišsilavinę, bet kokio darbo ieškantys žmonės. Nes tai esą labai pakenktų visiems Dubajuje įsikūrusiems Lietuvos piliečiams. Tautos įvaizdis čia – itin svarbus dalykas.
Be vargo Dubajuje galima gauti darbus viešojo maitinimo srityje, naktiniuose klubuose, drabužių parduotuvėse. Tačiau daug sunkiau čia įsidarbinti tarptautinių kompanijų biuruose.
„Man pasisekė, nes žmonės patikėjo, kad aš galiu, bet daug kam nepasiseka“, – svarsto lietuvė.
Ieva pripažįsta kad jos grožiu susižavėję arabai ne kartą per verslo susitikimus siūlė pamirši apie darbus ir verčiau pakalbėti apie jausmus, galbūt net santuoką.
„Būna visko iš tikrųjų, čia irgi reikia išmokti, kad, tarkime, jeigu būčiau tokia maloni, kaip su visais Europoje, čia jie traktuotų kaip flirtavimą. Tavęs klauso, žiūri, šypsosi, paskui sako: „labai gerai, viską darom, bet gal tu ištekėk už manęs“, – dalijasi įspūdžiais mergina.
Pusiau namie, pusiau išvykusi. Toks gyvenimo modelis yra idealus, sako Ieva, nė už ką nenorinti visam laikui palikti savo mylimos Lietuvos.
