Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvis ekonomistas Jurijus Romanenkovas Harvardą iškeitė į Rygą

Jurijus Romanenkovas.
Asmeninio archyvo nuotr. / Jurijus Romanenkovas.
Šaltinis: 15min iš Londono
0
A A

Lietuvio Jurijaus Romanenkovo gyvenimas ir karjera verti kino filmo. Prestižiniuose Rygos bei Harvardo universitetuose studijavęs jaunas vyras daug metų dirbo tarptautinių bendrovių konsultacijų įmonėje Londone, tačiau galiausiai nusprendė grįžti ten, kur gavo pirmąjį aukštąjį išsilavinimą, ir imtis atsakingų pareigų.

– Jūsų pasiekimai – įspūdingi, ką galėtumėte papasakoti apie savo naujas pareigas?

– Praėjusią savaitę prisijungiau prie Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje (SSE) vadovų komandos kaip vykdomasis viceprezidentas plėtrai ir verslo administravimo dėstytojas. Vadovausiu plėtros iniciatyvoms, susijusioms tiek su mūsų plačiausiai žinoma ekonomikos ir verslo administravimo bakalauro programa, tiek su verslo magistro vadovams ir kitomis vadovų tobulinimo programomis. Tuo pačiu metu leisiu dalį savo laiko auditorijoje: dėstau verslo strategijos kursą bakalauro studentams.

– Pats esate baigęs Stokholmo aukštąją ekonomikos mokyklą Rygoje, kodėl pasirinkote šias studijas?

– Norėjau modernaus, kokybiško, tarptautinio ekonominio išsilavinimo. SSE Rygoje dėsto profesoriai ir verslo profesionalai iš visų Baltijos šalių, Skandinavijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių, yra tarptautinė studentų bendruomenė. „Financial Times“ verslo mokyklų reitinge mūsų mokykla jau 15 metų yra pripažįstama geriausia Skandinavijos ir Baltijos regione.

„Financial Times“ verslo mokyklų reitinge mūsų mokykla jau 15 metų yra pripažįstama geriausia Skandinavijos ir Baltijos regione.

Mokyklos dydis taip pat turėjo įtakos: per metus studijuoja tik apie 120 studentų, todėl bendruomenė yra labai glaudi. Tas išlieka ir pabaigus universitetą: šiuo metu mūsų absolventų asociacijoje per 2000 narių visame pasaulyje, iš jų apie 400 Lietuvoje. Daug jų pasiekė aukštas lyderystės pozicijas versle, politikoje ar visuomeninėje veikloje ir toliau visada yra pasirengę vieni kitiems padėti.

– Magistro laipsnį gavote Harvarde, koks buvo jūsų kelias ten?

– Magistrą studijuoti pradėjau ne iš karto po bakalauro. Kelerius metus prieš tai dirbau verslo konsultantu „The Boston Consulting Group“ Londono biure. Mūsų firmos komandos padėjo stambių bendrovių vadovams spręsti įvairias verslo problemas. Man teko prisidėti prie labai įvairių projektų – nuo alaus kainų nustatymo iki energetikos kompanijos organizacinės struktūros reformos. Tam tikru momentu atėjo laikas apmąstyti savo ateities planus ir verslo administravimo magistras tam labai tiko. Dveji metai Harvardo verslo mokykloje buvo tikrai transformaciniai, jie, be abejo, pakeitė mano gyvenimą.

– Kas darė jums didžiausią įtaką Harvarde?

– Kaip ir per bakalauro studijas SSE Rygoje, didžiausią įtaką darė žmonės, su kuriais studijavau. Įvairovė Harvarde yra neprilygstama. Mokytis verslo administravimo ateina žmonės ne tik iš viso pasaulio, bet ir iš įvairiausių sričių – nuo JAV kariuomenės elitinių pajėgų ar Holivudo iki stambių investicinių bankų.

Studentai mokosi vieni iš kitų ne tik ir ne tiek klasėje, kiek dvejus gyvenimo kartu metus Harvarde. Užsimezga labai artimi santykiai – daug žmonių, ateinančių į verslo mokyklą link trečio gyvenimo dešimtmečio pabaigos, mano, kad jau turi savo artimiausių draugų ratą, bet pabaigę studijas supranta, kokią didelę dalį jo sudaro žmonės, su kuriais susipažino Harvarde.

Dveji metai Harvardo verslo mokykloje buvo tikrai transformaciniai, jie, be abejo, pakeitė mano gyvenimą.

– Grįžęs į Londoną po studijų, turėjote puikią karjerą, kodėl nusprendėte palikti ją ir grįžti į Rygą?

– Baigęs magistrą, grįžau į aukštesnes pareigas konsultacinėje firmoje, kurią palikau. Toliau dirbau su verslo vadovais gyvendamas tai Londone, tai Paryžiuje, tai Niujorke. Nors darbas buvo labai įdomus, manęs neapleido mintis, kad kada nors ateityje norėčiau dėstyti.

Studijuodamas Harvarde, metus dėsčiau ekonomiką bakalauro studentams. Būti auditorijoje su talentingais, smalsiais jaunais žmonėmis buvo nepakartojama patirtis. Netrukus man paskambino universiteto Rygoje bakalauro programos vadovė ir paklausė, ar nenorėčiau prisidėti prie verslo strategijos kurso dėstymo. Porą metų dirbau konsultantu Londone, bet kiekvieną pavasarį skyriau mėnesį atostogų dėstymui Rygoje, kol galiausiai supratau, kad noriu daugiau laiko skirti savo pirmajam universitetui.

– Kas pastūmėjo priimti tą sprendimą?

– Jaučiuosi be galo skolingas savo alma mater – SSE Rygai. Be trejų metų, praleistų ten, tikrai nebūčiau turėjęs galimybių toliau tobulėti Harvarde ir „The Boston Consulting Group“. Manau, sprendimą nulėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirma yra nepaprasta aplinka Rygos universiteto auditorijose, sukurta mūsų studentų įvairovės, jų atvirumo naujoms idėjoms, aiškaus noro judėti į priekį ir sveikos tarpusavio konkurencijos.

Lyderystė yra sugebėjimas suformuluoti ateities viziją, paremtą ne tik tvirtais argumentais, bet ir stipria nuojauta, kuria lyderis gali užkrėsti žmonių aplink save širdis.

Antra priežastis – mano stiprus pasitikėjimas SSE Rygos vadovais, kurie savo pagrindiniu tikslu laiko tai, kad kiekviena nauja studentų karta per trejus metus universitete pasiimtų dar daugiau nei buvusioji. Būti tokių ryžtingų žmonių komandos dalimi man yra didelė garbė. Aiškiai supratau ir jutau širdimi, kad negaliu būti jokioje kitoje aplinkoje.

– Mokėtės ir dėstote lyderystę, o kas tai yra jums?

– Iki šiol savo gyvenime esu patyręs ir nuveikęs per mažai, kad galėčiau tikrąja to žodžio prasme mokyti kitus lyderystės. Tačiau visą laiką stengiuosi mokytis lyderystės iš įvairių žmonių ir jų patirčių, nuo žinomų verslo ir politinių lyderių istorijų iki savo draugų, kurie nuveikė kažką įspūdingo.

Viena iš temų, su kuria esu daug kartų susidūręs iškeliant diskusiją apie lyderystę, yra ta, kad priimant bet kokį svarbų sprendimą reikia remtis ne tik racionalia analize, smegenimis, bet ir savo širdimi, savo nuojauta.

Manau, šiuo metu lyderystė man yra sugebėjimas suformuluoti ateities viziją, paremtą ne tik tvirtais argumentais, bet ir stipria nuojauta, kuria lyderis gali užkrėsti žmonių aplink save širdis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min