Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvių šeimoms Norvegijoje padedanti Neringa Ozolina kaltina Lietuvą savo piliečių ignoravimu

Vaikai oro uoste.
123rf.com nuotr. / Vaikai oro uoste.
Šaltinis: BNS
0
A A

Norvegijoje gyvenančių lietuvių šeimoms, iš kurių atimti vaikai, padedanti Neringa Ozolina sako, jog Lietuva nieko nedaro, kad padėtų savo piliečiams. Ji kaltina Užsienio reikalų ministeriją dezinformuojant visuomenę, neva ji daro viską, kad padėtų nelaimės ištiktiems Lietuvos piliečiams, kurie, anot N.Ozolinos, yra padorūs visuomenės nariai.

„Atsakingos Lietuvos institucijos turi pareikalauti savo vaikų grąžinimo, jos turi pakovoti. Kodėl Kenijos ambasadorius važiavo į teismus, kodėl Indijos diplomatai padarė tarptautinį skandalą, kodėl Lenkijos, kodėl Slovakijos diplomatai sugrąžino jų vaikus. Jų vaikų Norvegijos „Barnevernet“ (vaiko teisų apsaugos tarnyba – BNS) liesti nebedrįsta, bet Lietuvos vaikai yra lengvai pasiekiama „mėsytė“. Ir „Barnevernet“ tai žino, nes dėl jų pakovota niekada nebus“, – LRT radijui sekmadienį sakė Norvegijos teismuose vertėja dirbanti N.Ozolina.

Ji tikino, kad Lietuvos ambasada Norvegijoje nepadeda šeimoms, iš kurių atimami vaikai.

„Jie (lietuvių šeimos – BNS) rašė labai daug laiškų ambasadai. Jie įrašinėjo pokalbius su ambasada ir tie pokalbiai įrodo, kad tikėtis pagalbos iš ambasados jokios negalima“, – kalbėjo N.Ozolina.

Iš Lietuvos ambasados jokios pagalbos tėvai nėra gavę – keleri metai mes dirbame labai aktyviai bendradarbiaudami, aš turiu visus laiškus, kuriuos tėvai ya gavę, tai yra identiški laiškai: „mes negalime kištis į svetimos valstybės vidaus reikalus“, – sakė N.Ozolina.

Anot jos, Lietuvos tarnybos nesureagavo ir į septynerių metų Gabrieliaus Bumbulio mamos Gražinos Leščinskienės prašymus padėti, kai vaiką esą be jokios priežasties pasiėmė „Barnevernet“, o artimieji praėjusią savaitę jį pagrobė iš globėjų šeimos.  

„Tai, ką čia girdėjau (per radiją kalbėjusio URM atstovo žodžius – BNS), yra dezinformacija. Iš Lietuvos ambasados jokios pagalbos tėvai nėra gavę – keleri metai mes dirbame labai aktyviai bendradarbiaudami, aš turiu visus laiškus, kuriuos tėvai ya gavę, tai yra identiški laiškai: „mes negalime kištis į svetimos valstybės vidaus reikalus“. Bet tie tėvai niekada nėra prašę padaryti revoliucijos svetimos valstybės įstatymuose. Bendradarbiauti ir padėti tėvams jie privalo – tai, kad ambasada suranda advokatus ir ieško teisinės pagalbos, tai yra netiesa (...). Pastarųjų dienų įvykiai buvo privesti to, kad tėvai atsimušė į nevilties sieną“, – kalbėjo vertėja Norvegijos teismuose dirbanti lietuvė.

Žinojo, kas gresia

Anot jos, vaiko tėvai žinojo, kad jiems už vaiko pagrobimą Norvegijoje gresia iki 3 metų kalėjimo, tačiau jie sutiko geriau atlikti bausmę, bet parsivežti vaikus. Pasak N.Ozolinos, šeimos, iš kurių atimami vaikai, yra ne asocialios, o Norvegijoje egzistuojanti vaiko teisių apsaugos sistema, anot jos, yra korumpuota.

„Priežastis (dėl ko paimami vaikai – BNS) galima visada padaryti, tie tėvai nėra alkoholikai ir smurtautojai, kaip teigia gerbiamas Linas Linkevičius (užsienio reikalų ministras – BNS) , tie tėvai yra normalūs visuomenės asmenys, kurie atvažiavo ieškoti saugumo savo vaikams, dėl to, kad jiems Lietuva nėra užtikrinusi darbo vietų ir saugaus rytojaus jų šeimoms. Tačiau, tai, ką prigalvoja „Barnevernet“, yra išgalvotos priežastys (...). Tai yra verslas, sukurta sistema, kurios dalyviai gauna didelį pelną – darbuotojai gauna premijas už paimtus vaikus, o pakaitiniai tėvai valstybės aprūpinami taip, kad pasiėmę kelis svetimus vaikus, kai kurie net meta darbą – už penktą vaiką jie gauna 14500 kronų.

Vieša paslaptis, kad „Barnevernet“ darbuotojai aprūpina vaikais savo draugus, net giminaičius. Ar tai nėra nauda – paklauskime. Daug darbo turi teismai, samdomi ekspertai – pavyzdžiui, psichologai, valstybės skiriami advokatai. Tai sistema, kuri niekam neatskaitinga. Paklauskime savęs, ar tai yra normalu, ar tai nekuria uždaros korumpuotos struktūros. Todėl nieko keista, kad patys norvegai stojo į kovą su ja“, – interviu LRT radijui kalbėjo N.Ozolina.

Atsakymo dar nėra

Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos atstovas Kęstutis Vaškelevičius sako, kad Lietuvos ambasada Švedijoje penktadienį išsiuntė notą šalies Užsienio reikalų ministerijai, tačiau oficialaus atsakymo kol kas negavo. Anot jo, ambasada ir ministerija skiria prioritetinį dėmesį šitam klausimui, daug kartų yra kreiptasi į Norvegijos URM, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo vaiko teisių apsaugos srityje.

URM teigia stebinti padėtį dėl Lietuvos piliečių šeimų, kurių vaikai atimti Norvegijoje ir kitose šalyse.

Praėjusį pirmadienį Norvegijoje dingęs ir Švedijoje surastas septynerių metų Gabrielius Bumbulis šiuo metu yra Švedijoje ir pagal dvišalę sutartį turėtų būti perduotas Lietuvai.

Žiniasklaida praneša, kad dvi lietuvių šeimos praėjusią savaitę pagrobė savo vaikus iš globėjų Norvegijoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min