Lietuvių visur pilna
Investicijų bankininkystės specialistas pastaruosius dvylika metų užsienyje mokėsi, studijavo ir dirbo. Nuo praėjusių metų lapkričio buvo Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas, bet prieš kelias savaites pareigas perleido teisininkei Ramintai Dereškevičiūtei. Šis klubas vienija daugiau nei 60 šiame mieste dirbančių finansininkų, teisininkų, verslo konsultantų, akademinio pasaulio atstovų.
Darbo dienai banke dažnai užsitęsus iki vidurnakčio ar ilgiau, laiko Sičio klubui dažniausiai likdavo tik savaitgaliais ar naktimis. Bet tai atsipirkdavo su kaupu – 2007 m. nedidelį būrį lietuvių suvienijęs klubas išgaugo dvigubai ir sugebėjo išsikovoti savo vietą Sityje. Į jo renginius veržiasi Londono finansų centro darbuotojai, daug dėmesio sulaukė susitikimas su eurokomisaru iš Lietuvos Algirdu Šemeta.
Daumantas Mockus: „Gyvename moderniame, laisvame pasaulyje, kai įprasta miestą, šalį ar net kontinentą keisti kas penketą metų.“
Siekdamas telkti lietuvius, kurie dirba garsiose tarptautinėse kompanijose ar studijuoja prestižiniuose universitetuose, skatindamas juos bendradarbiauti su Lietuvos bankuose ir finansų institucijose dirbančiais tautiečiais, D.Mockus kartu su bendramoksliu lietuviu iš Bostono įkūrė „Wall Street“ lietuvių klubą.
Lietuvos piliečiams sparčiai sklindant po pasaulį, dalyvauti lietuviškoje veikloje darosi vis lengviau. Kai prieš dvylika metų pirmąkart paliko gimtinę ir nukeliavo į Honkongą, su tautiečiais D.Mockus ilgą laiką neturėjo jokio tiesioginio kontakto.
Dabar lietuvių yra visur: nuo Las Vegaso iki Bondi Beach – paplūdimio Australijoje. Didžiuosiuose pasaulio miestuose, kuriuos lietuviai pamėgę labiausiai, susikūrusios stiprios bendruomenės, vyksta renginiai, renkama labdara, vystomi komerciniai projektai tarp šalių.
„Įsitraukimas į lietuvišką veiklą reikalingas ir naudingas patiems emigrantams. Kad ir kokie sėkmingi, pripažinti ar mylimi būtume svečioje šalyje, retas kuris norėtų atsisakyti savo tikrojo identiteto, – svarstė pašnekovas. – Ypač kai šiais laikais jis nėra kliūtis gyvenime, o atvirkščiai: atveria daugiau galimybių, užtikrina vertybinį tęstinumą, emocinį komfortą, galų gale padaro tave įdomesniu patiems užsieniečiams.“
Londonas arti lyg Šiauliai
D.Mockaus įsitikinimu, ilgainiui grįžimo–išvykimo klausimą reikės pamiršti. Būtinybė keisti požiūrį į emigraciją dar akivaizdesnė, kalbant apie lietuvius, pabirusius po Europos Sąjungos šalis.
„Juk gyvename ne XX a. pradžioje, kai laivo bilietas į vieną pusę už Atlanto nepritekliaus ir karų išvargintoms lietuvių šeimoms reikšdavo garantuotą išsiskyrimą visiems laikams. Gyvename moderniame, laisvame pasaulyje, kai įprasta gyvenamą miestą, šalį ar net kontinentą keisti kas penketą metų.“
Radę geresnių galimybių žmonės išvažiuoja, po kurio laiko grįžta, galbūt vėl traukia, kur tuo metu įdomiau, naudingiau, lengviau ar, atvirkščiai, sudėtingiau. D.Mockų supantys lietuviai renkasi gyventi ten, kur geriausia įgyvendinti profesinius, akademinius ar asmeninius tikslus. Tai gali būti ir Lietuva.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Daumantas Mockus ir Raminta Dereškevičiūtė |
„Bet ar juos iškart derėtų kategorizuoti kaip „sugrįžusius“? – retoriškai klausė pašnekovas. – Juk retas žino, kur bus po dešimties metų. Gal įgyvendinus tuo metu jam ar Lietuvai naudingą verslo arba asmeninį projektą, vėl atsiras galimybė tobulintis kitur. Ar vėl keisime jo etiketę į „išvykėlio“? Juk ne viskas tik juoda ir balta.“
Jo manymu, Šiauliuose augęs, bet Vilnių studijoms ir darbui pasirinkęs jaunuolis etikečių nenusipelno. Juk kelionė tarp šių miestų mašina trunka 2,5 val. – kiek skrydis iš Londono į Vilnių, net ir kaina itin nesiskiria. Tad kodėl Vilniuje apsistojęs šiaulietis – savas, o Londone duoną pelnantis vilnietis – jau emigrantas?
Anot D.Mockaus, verčiau stengtis užtikrinti, kad lietuviai neprarastų tvirtų ryšių su savo šalimi ir vieni su kitais. Pastaruoju metu šioje srityje pasiektas progresas: užsienyje gyvenantys lietuviai aktyviai dalyvauja Lietuvos gyvenime, yra neabejingi jos politinei, ekonominei, kultūrinei raidai. Palaikyti ryšius su giminėmis ir draugais, sekti situaciją ir pastebėti galimybes vėl dirbti savo šalyje vis lengviau.
Pasaulio pilietis
D.Mockų galima vadinti tikru pasaulio piliečiu. Būdamas vienuoliktokas jis pagal Jungtinių pasaulio koledžų programą išvyko mokytis į Honkongą. Ten mokėsi kartu su bendraamžiais iš viso pasaulio. Dabar šioje programoje dalyvauja kaip rėmėjas – padėjo paauglei iš vieno Lietuvos miestelio patekti į tą pačią Honkongo mokyklą.
Studijoms lietuvis pasirinko JAV Masačiūsetso valstijoje esantį „Williams“ universitetą. Dokumentus buvo išsiuntęs į keliolika geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų, nepateko tik į vieną. Buvo įstojęs į Oksfordą, bet dėl palankesnių finansinių sąlygų pasirinko Ameriką. D.Mockus visa galva nėrė į mokslus ir darbą: dirbo universiteto bibliotekoje, dėstė jaunesniems studentams, prižiūrėjo kompiuterius, ėjo studentų laikraščio finansų direktoriaus pareigas.
Universitete lietuvis laimėjo galimybę studijuoti Argentinos sostinėje Buenos Airėse. Čia spėjo ne tik mokytis, bet ir sportuoti, pakeliauti po šalį. Išsyk apgynęs du bakalauro darbus – ekonomikos ir ispanų kalbos, persikėlė į Londoną ir nuo 2007 m. dirba investicijų bankininkystės srityje. Prieš tai jis porą vasarų sėmėsi patirties Lietuvos laisvosios rinkos institute ir JAV banke „Lehman Brothers“.
Baigęs mokslus D.Mockus įsidarbino šio banko filiale Londone. Karjera čia baigėsi po 15 mėnesių – 2008 m. rugsėjį, kai bankas žlugo ir tapo prasidėjusios pasaulinės krizės simboliu. Didžiausią JAV banko bankrotą lietuvis matė iš vidaus. Netekęs darbo, jis nusipirko turistinį dviratį ir su bičiuliu išskrido į JAV, kur tris mėnesius keliavo.
Grįžęs įsidarbino analitiku „Nomura International“, o nuo 2009 m. rugsėjo yra vyresnysis investicijų bankininkas Karališkajame Kanados banke (Royal Bank of Canada), kuris yra didžiausias šioje šalyje. D.Mockus dirba įmonių susijungimų ir įsigijimų srityje – konsultuoja pasaulines kompanijas, kurios nori pirkti ar parduoti kitas įmones.
Nuo rugsėjo jis yra viešosios įstaigos „Globalios Lietuvos lyderiai“, kuri suteikia galimybes verslininkams, politikams, mokslininkams pasinaudoti užsienyje besitobulinančių tautiečių patirtimi, žiniomis ir kontaktais, valdybos narys, dalyvauja programoje „Big Brother“.
