TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Neįprasta sąjunga: Anglijos emigrantų surinktą labdarą Lietuvoje dalina baikeriai

Utenos baikerių klubas padeda vargstantiems lietuviams.
Asmeninio albumo nuotr. / Utenos baikerių klubas padeda vargstantiems lietuviams.
Šaltinis: 15min iš Londono
1
A A

Emigrantai Lietuvoje gyvenantiems nelaimės ištiktiems tautiečiams aukoja gausiai ir dažnai, tačiau sunkiausia – paaukotus daiktus nugabenti į Lietuvą. Prie paramos organizacijų prisidedantys tautiečiai ieško būdų, kaip perduoti labdarą tiems, kuriems reikia. Organizacijos „Gėrio trupinėlis“ savanorė Anglijoje atrado neįprastą būdą – paprašė baikerių klubo pagalbos.

Į 15min kreipėsi emigrantė Auksė Cijūnaitienė, norėdama pasidalinti istorija apie bendradarbiavimą su geras širdis turinčiais, nors ir grėsmingai atrodančiais plieninių žirgų raiteliais. Ročdeilo miestelyje Anglijoje gyvenanti moteris sulaukė prašymo iš tėvynėje gyvenančios du anūkus globoti priėmusios močiutės. Vaikai neturėjo kur miegoti, tad prašyta paaukoti dviaukštę lovą.

„Lietuvoje niekas nepaaukojo, tad radau Mančesteryje. Ją reikėjo pargabenti į Lietuvą, tačiau nemokamos vežėjų pagalbos nesulaukiau. Paprašiau pagalbos Utenos baikerių. Jie ne tik sumokėjo už lovos pargabenimą iki Utenos, bet iš ten patys už savo lėšas nuvežė į Panevėžį ir surinko“, – neslėpdama džiaugsmo pasakojo emigrantė.

Vaikų namai priima ne visas aukas

Baikerių klubas „Fire Wheel“ ne pirmą kartą padeda Anglijoje aukas renkančiai moteriai, bendradarbiauja su labdaros organizacijomis bei patys kuria įvairius paramos projektus. Klubo prezidento, Žydrūno Četrausko teigimu, baikerių išvaizda – apgaulinga, mat po odiniais „šarvais“ slypi geros sielos žmonės.

Asmeninio albumo nuotr./Mančesteryje paaukotą lovą vaikams atvežė ir surinko patys baikeriai.
Asmeninio albumo nuotr./Mančesteryje paaukotą lovą vaikams atvežė ir surinko patys baikeriai.

„Neturime daug, bet ką turime, tuo dalinamės. Žmogaus laikas yra laisvė, kuri mums brangiausia. Dalinamės savo laiku su tais, kurie priklausomi nuo pinigų stygiaus, varžančio jų laisvę. Vaikams dovanojame ne tik pinigus, bet ir savo laisvę su vėju. Darome tai iš visos širdies. Mes, plieniniai raiteliai, atrodome agresyvūs, juodi ir pikti dėdės, bet tuo pačiu esame ir tėvai“, – atviravo baikerių klubo prezidentas.

Mes, plieniniai raiteliai, atrodome agresyvūs, juodi ir pikti dėdės, bet tuo pačiu esame ir tėvai.

Kalbėdamas apie sunkumus užsienyje gautą paramą pervežant į Lietuvą, Ž.Četrauskas žodžių į vatą nevyniojo: „Manau, surinkti paramos įmanoma ir Lietuvoje, žmonės tą daro, tačiau nuvežti reikia laiko ir finansų. Gabenimas iš užsienio – pervežėjų duona, o kai kurie iš jų nelinkę dalintis kąsniu“.

Dešimtmetį labdarai aukojanti A.Cijūnaitienė neslėpė, kad ieškodama kompanijų, kurios nemokamai pervežtų vaikiškus drabužius ar kitus daiktus į Lietuvą, susidūrė su didžiausia problema. Iš pradžių surinktus daiktus siųsdavusi už savo lėšas, ilgainiui moteris nebeišgalėjo sumokėti už vežėjų paslaugas, tad ėmė ieškoti rėmėjų.

Iš 50 lietuvių tarptautinių pervežimo kompanijų, į kurias kreipėsi moteris, padėti labdaros tikslais sutiko vos dvi. Pastarųjų vairuotojai kartą ar du per mėnesį į Lietuvą nuveža pašnekovės surinktą labdarą. Bendradarbiaudama su Lietuvos vaikų namais emigrantė pastebėjo, kad jos darbas ne visada vertinamas, tad prisijungė prie organizacijos.

Sulaukė ne tik palaikymo

„Turiu grožio saloną, tad pažįstamų lietuvių ratas platus. Iš pradžių vienas kitas paklausdavo ar galiu nusiųsti jų aukas, vėliau tokių žmonių ėmė sparčiai daugėti. Taip susidūriau su problema – dauguma vaikų namų sako, kad jiems drabužių nereikia, žaislų nereikia, prašo aukoti pinigų. Pradėjau domėtis organizacijomis, kurios padeda vargingai gyvenančioms šeimoms, stokojančioms ir rūbų, ir žaislų, ir higienos priemonių“, – atviravo pašnekovė.

Dauguma vaikų namų sako, kad jiems drabužių nereikia, žaislų nereikia, prašo aukoti pinigų.

Kalbėdamas apie žmonių, kuriems padeda, pasirinkimą, baikerių klubo prezidentas susimąstė, mat niekada negalvojo apie tai, kam ir kodėl renkasi padėti. „Mums visi suaugę ir vaikai – vienodi.

Manau, organizacijos geriau žino ir pasiūlo aukas tiems, kuriems tuo metu būtinai reikia vienokios ar kitokios pagalbos. Gėrio nėra daug, tad pradėjome su Aukse ir toliau dirbame tinkama linkme“, – kalbėjo pašnekovas bei pridūrė planuojantis aptarti rajono šeimų padėtį su Utenos socialinėmis darbuotojomis.

Vedama gerų norų emigrantė sulaukė ne tik palaikymo. „Kai kurie galvojo, kad esu apsimetėlė. Dar yra žmonių, kurie gali ir nori padėti, bet susilaiko dėl aplinkinių kalbų ar tiesiog lieka nesuprasti. Manęs dažnai klausia, kam man to reikia – namai ir salonas užversti daiktais, rūbais. Juos dar reikia perrinkti, nes bene pusė būna purvini bei suplyšę, o sudėti norisi tik tinkamus.

Visada atsakau, neduok, Dieve, kas nors nutiktų man ar mano vaikams, bet niekas negalėtų padėti...“, – apie savo pasirinkimą ir aplinkinių požiūrį pasakojo A.Cijūnaitienė.

Paklaustas apie baikerių norą prisijungti prie labdaringos veiklos, „Fire Wheel“ vadovas tikino, kad dauguma baikerių daro gerus darbus, tik ne visi viešai. „Baikeriai daro gerus darbus. Visi dirbame, kad išlaikytume tai, ką sukūrėme, motociklai, kelionės irgi kainuoja, tad ne visi gali aukoti daug.

Baikerio auka paprasta – jei neturi, ką duoti, paaukok baką kuro. Bakas kainuoja apie 20-25 eurus. Tokia individuali auka – nedidelė, bet sudėjus visą klubą išeina solidi suma. Kol aš prezidentas, klubas darys gerus darbus, gaila, kad mūsų niekas neriame, padėtume dar daugiau“, – sakė Ž.Četrauskas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min