Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nevilties apimti lietuviai ėmė grobti Norvegijos valdžios atimtus savo vaikus

Lija Beniušytė ir jos biologinė motina Loreta Daškevičė
Nuotr. iš „Norvegijos lietuviai“ / Lija Beniušytė ir jos biologinė motina Loreta Daškevičė
Šaltinis: 15min
0
A A

Šią savaitę Norvegijoje net dvi lietuvių emigrantų šeimos ryžosi sunkiai suvokiamam veiksmui – iš laikinų globėjų pagrobti Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybų atimtus savo vaikus. Advokatas Gintaras Černiauskas sako, kad tokia desperacija niekam geruoju nesibaigia. Pagrobimams pasiryžę tėvai, pasak jo, galutinai palaidoja ne tik bet kokias viltis atgauti savo vaikus, bet ir pretenduoja sėsti už grotų. Tik Lenkijos ir Rusijos tėvų patirtis sako ką kita. Ten mažiausiai trims šeimoms, išvogusioms savo vaikus iš globėjų namų Norvegijoje, pavyko juos parsivežti į tėvynę ir nesulaukti jokių pasekmių.

Norvegijos policija šią savaitę paskelbė dviejų globėjams auginti perduotų ir pagrobtų lietuvių vaikų tarptautinę paiešką. Per susitikimą su biologine motina Moldės mieste pirmadienį prie boulingo klubo nenustatytos tapatybės vyro įsodintas į tamsiai žalią furgoną ir išvežtas septynmetis Gabrielius Bumbulis jau surastas Švedijoje.

Kol kas neaišku, kas jį pagrobė ir išvežė į užsienį. Nustatyta tik tai, kad vaikas bežaisdamas boulingą su motina ir prižiūrimas Vaikų teisių apsaugos tarnautojos pats pasiprašė į tualetą, bet, užuot nuėjęs ten, žengė lauk ir sėdo į svetimą automobilį.

Per parą surastas vaikas bus grąžintas globėjams Norvegijoje. Neaišku lieka tik tai, ar pagrobimas vyko su jo motinos lietuvės žinia, ar be jos. Motinai įtarimai dėl pagrobimo nėra pareikšti. Pareigūnai labiau ieškojo berniuko tėvo, kuris taip pat atvykęs iš Lietuvos.  

Norvegijos policijos nuotr./Norvegijoje paskelbta Gabrieliaus Bumbulio paieška
Norvegijos policijos nuotr./Norvegijoje paskelbta Gabrieliaus Bumbulio paieška

Paskelbta paieška Lietuvoje

Šią savaitę taip pat paskelbta Norvegijoje pagrobtos lietuvės mergaitės istorija kur kas painesnė.

Devynmetė Lija Beniušytė dingo praėjusią savaitę Stjordalo  mieste. Norvegijos policijos duomenimis, mergaitė buvo pagrobta pakeliui į rankinio treniruotę.

Netoli įvykio vietos prieš mergaitės dingimą liudininkai pripažino matę teisės auginti dukrą netekusios mergaitės motiną 44 metų Loretą Daškevičę, todėl policija mano, kad  mama išsivežė mergaitę į Lietuvą. Jos pareigūnams nepavyksta rasti jau visą savaitę.

Tik mergaitės mamai artimas vyras policiją ramino, kad mamai ir dukrai viskas gerai – jos sveikos, gyvos, tik išvykusios iš Norvegijos.

Apie paskelbtą tarptautinę Lijos Beniušytės paiešką yra informuotos Lietuvos teritorinės policijos įstaigos, kurios šiuo metu atlieka paieškos veiksmus.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė spaudai Jelena Zuj 15min.lt pranešė, kad šiuo metu yra paskelbta dingusios mergaitės tarptautinė paieška, kuria siekiama nustatyti jos buvimo vietą.

„Apie paskelbtą tarptautinę paiešką yra informuotos Lietuvos teritorinės policijos įstaigos, kurios šiuo metu atlieka paieškos veiksmus. Tuo atveju, jei mergaitė bus rasta Lietuvoje, mūsų pareigūnai informuos kolegas Norvegijoje. Radus mergaitę tarptautinė paieška bus nutraukta“, – teigia ji.

Tiesa, ar mergaitė iškart bus grąžinama į Norvegiją, kol kas neaišku. Pasak J.Zuj, tolesni veiksmai priklausys nuo Norvegijos teisėsaugos institucijų veiksmų. Norvegų pareigūnai, pavyzdžiui, gali kreiptis į Lietuvos teisėsaugą su prašymu grąžinti mergaitę į Norvegiją.

Advokatas: tėvai sulauks bausmės

Advokatas Gintaras Černiauskas sako, kad paaiškėjus, jog motina neteisėtai dukrą parsivežė į tėvynę, moteris turėtų sulaukti teisinio persekiojimo. Pagal Norvegijos įstatymus, asmuo, pagrobęs arba bendrininkavęs pagrobiant mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų. Taip pat baudžiamas ir asmuo, neteisėtai vaiką, be tėvų ar globėjų žinios, išvežęs į užsienį.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Gintaras Černiauskas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Gintaras Černiauskas

„Manau, kad mamai, jei ji su dukra bus rastos Lietuvoje, būtų pareikšti kaltinimai dėl vaiko pagrobimo. Nežinau, kokiu sprendimu ten vaikas buvo perduotas laikiniems ar nuolatiniams globėjams, bet nuo to momento, kai toks sprendimas priimtas, biologinė mama neteko teisių į vaiko priežiūrą. Kai tos teisės perduotos globėjams, o kitas asmuo jas pažeidžia, žinoma, tas asmuo turi prisiimti atsakomybę“, – teigė jis.

Pasak advokato, tai, kad mama su vaiku pabėgo į Lietuvą, nieko nekeičia. „Nesvarbu, ar pabėgo. Nesvarbu, kad tai jos vaikas, bet tuo metu šeima gyveno kitoje šalyje ir tos šalies įstatymais remiantis jos motinystės teisės buvo apribotos. Gali būti taip, kad mamai būtų keliama baudžiamoji byla“, – sakė jis.

Teismo procesas, anot G.Černiausko, vyktų Norvegijoje, bet jo sprendimai galiotų ir Lietuvoje. Advokato tvirtinimu, vaikas, vos jį suradus Lietuvoje, greičiausiai iškart būtų grąžinamas globėjams į Norvegiją.

„Tiesa, daug kas gali priklausyti ir nuo globėjų. Jei jie nereikš jokių pretenzijų, tokiu atveju, gali būti taip, kad tuo ir pasibaigtų, tačiau tuo aš labai abejoju. Globėjai, ko gero, negali tiesiog atsisakyti teisių į vaiką, ypač, kai pagrobimas fiksuotas pareigūnų ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Norvegijoje vaikų interesai yra prioritetiniai, o tai reiškia, kad klausimas tikrai nebus numestas“, – sakė advokatas.

Siūlo nepasiduoti desperacijai

Todėl visoms Norvegijoje gyvenančios lietuvių šeimoms, kurių tėvystės teisės laikinai ar visam laikui apribotos, G.Černiauskas pataria nedaryti kvailysčių ir nepasiduoti desperacijai.

Manau, kad Norvegija turėtų būti mums pavyzdys, kaip ginti vaikų interesus ir teises. Mes tada turėtume mažiau pranešimų apie sumuštus kūdikius ir apie vaikų nepriežiūrą, apie vaikų akivaizdoje alkoholį vartojančius, vaikus renginiuose „pametusius“ tėvus, – sako G.Černiauskas.

„Pirmiausia gyvenant kitoje šalyje reikia gyventi ir elgtis taip, kad nekiltų problemų dėl įstatymų laikymosi. Jei jau kažkas nutiko, kaip šiuo atveju, tai patariu veikti tik pagal įstatymus ir tik teisiniu keliu siekti rezultato. Pažeidimu nieko nepasieksi, tik sukelsi daugiau problemų“, – sakė jis.

G.Černiauskas įsitikinęs, kad kalbos apie tai, kad Norvegijoje vaikai atimami dėl niekų, yra išgalvotos tų, kurie vaikų auginime pagal skandinaviškas taisykles nieko nenutuokia.

„Manau, kad Norvegija turėtų būti mums pavyzdys, kaip ginti vaikų interesus ir teises. Mes tada turėtume mažiau pranešimų apie sumuštus kūdikius ir apie vaikų nepriežiūrą, apie vaikų akivaizdoje alkoholį vartojančius, vaikus renginiuose „pametusius“ tėvus. Tokie atvejai rodo, kad mums deramo požiūrio į vaikų auginimą ir priežiūrą dar trūksta“, – sakė G.Černiauskas.

Čekija gina politiniu lygiu

Dėl Norvegijoje iš jų piliečių atimamų vaikų Europos valstybės elgiasi skirtingai. Kadangi Norvegija nepriklauso Europos Sąjungai ir vengia pasirašyti dvišales teisinės pagalbos sutartis, dalis Rytų Europos šalių ir Rusija stengiasi apginti savo piliečių teises.

Čekijoje, po to, kai iš Norvegijoje gyvenusios Čekijos pilietės Evos Michalakovos vaikų teisių apsaugos institucijos 2011 m. atėmė du sūnus, kilo politinis skandalas. Čekijos valdžia ėmėsi ginti savo pilietę ir jos teisę auginti vaikus.

„Shuterstock“ nuotr./Berniukas
„Shuterstock“ nuotr./Berniukas

Vaikai iš E.Michalakovos buvo atimti dėl įtarimų, kad šeimoje jie patiria seksualinę prievartą. Tačiau šie įtarimai nepasitvirtino ir 2013 metų vasarį tyrimas Norvegijoje buvo nutrauktas. Nepaisant to, teismas motinai apribojo teises ir leido pas globėjus apgyvendintus savo vaikus pamatyti vos du kartus per metus po 15 minučių.

Dėl to Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralka susitiko su Norvegijos Karalystės ambasadore Čekijoje Siri Ellen Sletner ir kalbėjosi apie E.Michalakovos istoriją.

Apie brolius Michalakovus su Norvegijos ambasadore vėliau kalbėjosi ir Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka, o parlamento pirmininkas Janas Hamačekas tiesiogiai susisiekė su savo kolega Norvegijoje.

Čekijos Užsienio reikalų ministerija pateikė Norvegijos Vyriausybei dvi notas. Kol kas visi šie kontaktai apčiuopiamos naudos neatnešė. Moters skundo nepriėmė net Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Lenkija ir Rusija pagrobtų vaikų negrąžina

Lenkijoje ir Rusijoje taip pat būta tokių istorijų, kai namo grįžo gyventi savo vaikus iš globėjų Norvegijoje pagrobę tėvai.

Ypač pagarsėjęs tokiose bylose yra buvęs Lenkijos parlamentaras, detektyvas Krzysztofas Rutkowskis. 2011 metų rugpjūtį jis padėjo rusų šeimai iš globėjų Norvegijoje atimti 13 metų sūnų Aleksandrą.

Skelbiama, kad į privatų detektyvą kreipėsi pats trylikametis ir su ašaromis maldavo padėti sugrįžti pas tėvus. Pabendravęs su paauglio mama lenkas ėmėsi veiksmų. Jo pasiųsti vyrai pagrobė berniuką, kai jis ėjo po treniruotės. Vaikas saugiai pasiekė Lenkiją, kiek vėliau ir Maskvą, o į Norvegiją niekada nebegrįžo. Kaltinimai pagrobimu nebuvo pateikti nei K.Rutkowskiui, nei vaiko tėvams.

Žilvino Pekarsko/15min.lt nuotr./Seklys Krzystofas Rutkowskis
Žilvino Pekarsko/15min.lt nuotr./Seklys Krzystofas Rutkowskis

Panaši istorija nutiko ir Lenkijoje, kur padedant tam pačiam detektyvui, pas tėvus Arkadiuszą ir Heleną Rybkas sėkmingai sugrįžo Norvegijos vaikų teisių tarnybų atimta ir globėjams perduota devynmetė Nikola.
 
2011 m. birželį mergaitė naktį per langą pabėgo iš globėjų namų ir įsėdo į jai nurodytą automobilį. Juo ji buvo parvežta į Lenkiją. Tuomet K.Rutkowskis tikino, kad yra pasirengęs atsakyti už šį „pagrobimą“, kurį jis laiko tik vaiko išlaisvinimu. Ekscentriškasis detektyvas tikino, kad vaiko paėmimas iš globėjų buvo suderintas su Lenkijos ambasada Norvegijoje.

Praėjus mėnesiui po pagrobimo, Norvegijos teismas priėmė išvadą, kad atimti dukras iš tėvo nebuvo pagrindo. Todėl buvo nutraukta byla ir dėl mergaičių pagrobimo.

2011 m. gruodį Lenkijos teismas nusprendė, kad Nikola turi gyventi Lenkijoje su savo tėvais. Jie dėl mergaitės pagrobimo nesulaukė jokių teisinių pasekmių.

Kelerius metus apie Norvegijos vaikų teisių tarnybos iš biologinių tėvų atimtus ir globėjams auginti perduotų vaikų pagrobimus nebuvo girdėti.

Pernai vasarą vėl pasikartojo panaši istorija. Birželį iš laikinų globėjų savo dvi dukras šešiametę Rajaną ir aštuonmetę Somają, padedamas dviejų kaukėmis veidus dengiančių vyrų, atėmė čečėnų kilmės Rusijos pilietis Mansuras Mahaševas.

Vyras privertė globėjus iškart nekviesti policijos ir automobiliu išsivežė dukras į Maskvą.
Dukros dėl įtarimų, kad tėvas prieš jas smurtavo, pas laikinuosius globėjus buvo išsiųstos tik laikinai, tačiau M.Mahaševas taip bijojo jų netekti, kad surengė pagrobimą.

Praėjus mėnesiui po pagrobimo, Norvegijos teismas priėmė išvadą, kad atimti dukras iš tėvo nebuvo pagrindo. Todėl buvo nutraukta byla ir dėl mergaičių pagrobimo.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min