Rūta Rukavičiūtė – kaip Stambulas virto antrais namais
Nusprendžiau išvažiuoti todėl, kad baigusi universitetą turėjau galimybę atlikti trumpalaikę praktiką. Kadangi tai jau ne pirmas kartas, kuomet atvykstu į Stambulą, didelio šoko ar adaptacijos laikotarpio čia nepatiriu. Bet jei kalbėtume apie patį pirmą kartą čia – man miestas nelabai patiko. Viskas atrodė kažkaip chaotiška ir keista. Taigi prireikė net kelių mėnesių, kad pamatyčiau miestą kitaip.
Gal pasirodys juokinga, bet pradžioje buvo baugus kai kurių žmonių, ypač pardavėjų ir kitų pinigų prasimanyti bandančių, rėkimas. Turkams turbūt normalu, kad gatvėje nuolat kažkas garsiai rėkia BUIRUN BUIRUN (frazė, kuria kviečiama užeiti/nusipirkti ir panašiai). Aš pirmomis dienomis tikrai išsigąsdavau: „ar kažkas atsitiko?“, „ar jis su kažkuo pykstasi?“ ir pan. Bet turiu pasakyti, kad dabar tai atrodo visiškai normalu ir priimtina.
Dar labai baugu buvo turkiškas vairavimo stilius. Mes gi kartais girdim, kad „na ir vairuotojai Vilniuj“ ar „na ir spūstys“, tai labai norėčiau visus atsivežti čia ir parodyti, ką iš tikrųjų reiškia chaotiškas vairavimas... Kur neegzistuoja šviesoforai ir perėjos, kur vietoj stabdžių naudojamas signalas...
Viena iš jų frazių „They call it chaos – We call it home“ (Jie vadina tai chaosu, mes vadiname tai namais). Trumpas sakinys, nusakantis viso gyvenimo ar buvimo Stambule esmę.
Žmonės yra be galo šilti ir draugiški, truputėlį mėgstantys patingėti, kaip ir dauguma Viduržemio jūros tautų. Dar labai svetingi. Tiek stereotipų sklando apie turkus – kad vyrai mergišiai o moterys namuose po šluota sėdi. Iš tikro yra tokių šeimų, bet jų visur yra! Mano rato žmonės – ypač veiklūs, drąsūs ir kosmopolitiški. Kai tauta tokio dydžio – visko galima rasti.
Stambulas yra nuostabus miestas, kuris mano širdy užima labai labai didelę vietą ir kurį aš drąsiai vadinu antraisiais namais. Vieno nutikimo ar patirties negalėčiau išskirti kaip geriausios patirties ar prisiminimo, nes pats buvimas čia yra kažkas nuostabaus. Iš ko tai susideda? Skanaus maisto, šiltų žmonių, nuostabios gilias šaknis turinčios kultūros, kurios apraiškos vis dar jaučiamos net bendraujant su jaunais žmonėmis, ir Bosforo vaizdo. Bosforas yra nepakartojamas tiek dieną, tiek naktį, iš Europinės ar Azijinės pusės jis visada gniaužia kvapą ir man yra tiesiog relaksacijos forma.
Blogiausia patirtis? Gal ne blogiausia, bet tikrai sukrečianti: kaip ir kituose Europos miestuose čia apsistoję ganėtinai daug valkataujančių romų tautybės žmonių. Kartą dalyvavau draugų vestuvėse, vykom per miestą papuošta gėlėmis mašina – akivaizdus ženklas, kad mašinoje sutuoktiniai. Sustojus spūstyje mašiną tiesiog aplipo valkataujantys vaikai, nespėjom užsirakinti durų, jie pradėjo atidarinėti dureles, tampyti mus ir reikalauti pinigų... Nuotakos tėvui pavyko jų atsikratyti tik paklojus nemažai pinigų...
Taip pat svarbu žinoti, kad ne vairuotojai praleidžia pėsčiuosius, o pėstieji vairuotojus.
Na, šalis labai labai didelė ir skirtinga. Tai kas vienur tabu – kitur norma. Visgi čia vis dar galioja didelė pagarba vyresniam žmogui. Net ir nereligingi jauni žmonės, kuomet susitinka su senoliais, būtinai visada pabučiuoja ranką ir prideda ją prie kaktos – tai religinis, pagarbus pasisveikinimas su vyresniaisiais.
Taip pat svarbu žinoti, kad ne vairuotojai praleidžia pėsčiuosius, o pėstieji vairuotojus. Ir dar – gražiausi vakarai yra prie Bosforo. Be to, būtina paragauti turkiškų patiekalų – dažniausiai patys keisčiausiai atrodantys ir yra patys skaniausi!
Ko reikėtų vengti Turkijoje? Stambule yra itin konservatyvių rajonų, tai juose turbūt reiktų pasistengti gerbti jų tradicijas. Kita vertus, neretai čia būdama pasijuntu, kad aš pati esu kiek konservatyvi – tiek aprangos, tiek mąstymo klausimais.
Stambule, Beyoglu rajone, yra tokia parduotuvė APONIA. Jie turi nuostabių rankinių, marškinėlių ir kitų aksesuarų ir nuostabią reklamą. Viena iš jų frazių „They call it chaos – We call it home“ (Jie vadina tai chaosu, mes vadiname tai namais). Trumpas sakinys, nusakantis viso gyvenimo ar buvimo Stambule esmę. Manau, kad po apsilankymo šiame mieste daugelis sutinka su ta fraze.
