Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gabrielius Landsbergis: „Mes, kaip partija, esame pasistatę gerokai daugiau sienų nei reikėtų“

Europos Parlamente aktyviai besidarbuojantis Gabrielius Landsbergis nebeslepia ambicijų žengti ir į Lietuvos politinių mūšių lauką. Nors konkurentai jau kuria mitus apie patirties stoką ar politines dinastijas, pats G.Landsbergis ketina burti aplink save stiprią komandą ir kelia tik aukščiausius tikslus.
Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

15min.lt interviu su jaunąja Lietuvos politikos žvaigžde aptarė jo rengiamą ES-Rusijos santykių ataskaitą, paramą Ukraina, kovas su Europos radikalais, intrigas partijos pirmininko rinkimų procese ir TS-LKD atgaivinimo planą.

– Pirmadienį Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete buvo pristatytas jūsų rengiamos ES ir Rusijos santykių ataskaitos projektas. Jame raginama atvirai pasmerkti Rusijos veiksmus Ukrainoje ir aktyviau spausti laikytis tarptautinių įsipareigojimų. Kokiais realiais veiksmais gali tapti šie raginimai?

– Šios ataskaitos reikšmė gerokai platesnė. Tai jau bus konsoliduota viso Europos Parlamento nuomonė. Kalbama ne tik apie Boriso Nemcovo nužudymą, ne tik apie Malaizijos lėktuvo numušimą, bet tai jau yra strateginis sprendimas, apimantis ir prekybą, ir energetiką.

Didžiausią savo ataskaitos reikšmę aš matau per ryšį su Vadovų Taryba. Taip jau sutapo, kad balsavimas dėl ataskaitos vyks birželio mėnesio antroje pusėje, o po šešių dienų vyks Vadovų Tarybos susirinkimas.

Teko bendrauti su Donaldo Tusko patarėjais. Jie su dideliu nekantrumu laukia šios ataskaitos.

Turėdamas šį dokumentą jis galės labai smarkiai sustiprinti savo poziciją. Turėdami ir tvirtą Europarlamento, ir Europos Tarybos nuomonę galėsime lengviau išlaikyti tęsiamų sankcijų klausimą. D.Tuskas gaus stiprų argumentą, padėsiantį jam formuoti bendrą 28 valstybių nuomonę.

– Jūsų delegacijai sausio mėnesį jau buvo užtrenktos durys į Rusiją. Ar sulaukėte kitokių ženklų, rodančių Rusijos nepasitenkinimą jūsų veikla Europos Parlamente?

– Skaitome Rusijos propagandos straipsnius, kurie rodo, kad įdėmiai stebimi ir mano pasisakymai, ataskaitos rengimo eiga ir net „Facebook“ įrašai, kuriuos jie išsiverčia ir interpretuoja taip, kaip jiems reikia.

Skaitome Rusijos propagandos straipsnius, kurie rodo, kad įdėmiai stebimi ir mano pasisakymai, ataskaitos rengimo eiga ir net „Facebook“ įrašai, kuriuos jie išsiverčia ir interpretuoja taip, kaip jiems reikia.

Akivaizdu, kad dėmesys yra nemažas. Dėl paties neįleidimo. EP pirmininkas Martinas Schulzas išsiuntė oficialų laišką ir Rusijos užsienio reikalų ministerija privalėjo reaguoti.

Vasarį Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas atvyko į Strasbūrą dešimties minučių atsiskaitymui, perskaitė Sergejaus Lavrovo (red. – Rusijos užsienio reikalų ministro) laišką, paspaudė ranką ir išvažiavo.

Jo laiške buvo nurodytos formalios priežastys, kodėl manęs neįleido. Tai buvo jau ketvirta skirtinga versija, kurią pateikė Rusija.

– Trečiadienio plenariniame EP posėdyje buvo pritarta jūsų siūlymui suteikti Ukrainai makrofinansinę 1,8 mlrd. eurų pagalbą. Buvote susitikęs Ukrainos ekonomikos ministru Aivaru Abromavičiumi.

Ar aptarėte, kaip bus panaudota ši pagalba? Ar ES nekyla nerimas dėl įtakingo oligarcho Ihorio Kolomoiskio ir prezidento Petro Porošenkos susikirtimo?

– Šios paskolos paskirtis – padėti subalansuoti Ukrainos biudžetą. Dėl vykstančio karo, dėl Krymo praradimo, dėl nesurenkamų mokesčių, dėl gausybės kitų priežasčių, Ukrainos biudžetas nukenčia labai smarkiai, tad ES, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir kitos mažesnė organizacijos garantuoja tam tikrą sumą, kad Ukraina galėtų finansiškai veikti.

O dėl Kolomoiskio ir Porošenkos… Man atrodo, kad yra visiškai priešingai. Vienas pagrindinių klausimų, kuriuos keldavome susitikimuose su Ukrainos atstovais – ką jūs darysite su savo oligarchais? Tai tapo rimtu patikrinimu, ar Ukraina pasiruošusi keistis.

Buvo nemažai nerimo, kad oligarchai spaus prezidentą Porošenką, kad bus stumiami jiems palankūs įstatymai.

Dabartinis Porošenkos ryžtas susidoroti su oligarchų įtaka valstybinėse įmonėse teikia daug optimizmo.

Dabartinis Porošenkos ryžtas susidoroti su oligarchų įtaka valstybinėse įmonėse teikia daug optimizmo.

Pagalvokite, koks didelis pasipriešinimas buvo iš valdomos žiniasklaidos. Tai yra rimtas signalas ES, kad apie permainas ne tik kalbama, bet ir veikiama.

– Šią savaitę EP buvo sprendžiamas parlamento nario Viktoro Uspaskicho neliečiamybės naikinimo klausimas. Ginti savo aljanso narį stojo ir ALDE lyderis Guy Verhofstadtas. Kaip vertinate šį procesą ir kaip apskritai EP vertinamas V.Uspaskicho bandymas išvengti teisinės atsakomybės?

– Tokio pobūdžio procesų stebėjau ne vieną. Vien trečiadienį neliečiamybė buvo naikinama keturiems parlamentarams. Kas iš tiesų nustebino, kad trims iš jų neliečiamybė panaikinta maždaug per 15 sekundžių, bendru sutarimu, o vienam, būtent Viktorui, tai užtruko dešimt ar penkiolika minučių.

Kas iš tiesų nustebino, kad trims iš jų neliečiamybė panaikinta maždaug per 15 sekundžių, bendru sutarimu, o vienam, būtent Viktorui, tai užtruko dešimt ar penkiolika minučių.

Vyko karšti debatai, kuriuos pavadinčiau mažų mažiausiai keistais.

Aš manau, kad užkulisinė pono Uspaskicho veikla, įdarbinant ALDE lyderio žmoną, teisininkę italę, bei daugelis kitų veiksmų – siuntinėti laiškai apie nepaprastai pažeidžiamas žmogaus teises Lietuvoje – jie įnešė sumaišties.

Man G.Verhofstadto pozicija buvo tikrai keista.

Tai, ką jis vakar kalbėjo, buvo žodžiai prieš Lietuvą. Manau, kad jis tikrai turi patarėjų, kurie padėtų jam susidaryti platesnį vaizdą, nei tai, ką jis kalbėjo.

Tiesą sakant, aš buvau nusivylęs. Už tų kritiškų žodžių Lietuvos atžvilgiu stovi Viktoras Uspaskichas, kuri įtikino savo frakcijos lyderį ir kitus narius.

Įdomus faktas – jie bandė pakeisti balsavimo procedūrą, kad klausimas būtų grąžintas į komitetą dėl tam tikrų procedūrinių smulkmenų. Tikėjosi vilkinti toliau, atidėti dar savaitei kitai.

Jie bandė pakeisti balsavimo procedūrą, kad klausimas būtų grąžintas į komitetą dėl tam tikrų procedūrinių smulkmenų. Tikėjosi vilkinti toliau, atidėti dar savaitei kitai.

Tam reikėjo žmogaus, kuris pasisakytų už šią idėją. Keista, bet atsistojo Kremlių palaikančio Prancūzijos Nacionalinio fronto narys, kuris pareiškė: „Aš dažnai nesutariu su Verhofstadtu, bet šitas klausimas yra principinis“.

– Ne paslaptis, kad praėjusiais metais į EP pateko nemažai politinių radikalų, kurie demonstruoja simpatiją Kremliui ir Vladimiro Putino valdymo metodams.

Ar įsibėgėjęs Ukrainos karas nepakeitė šių jėgų santykio? Ar jaučiate jų bandymus daryti įtaką EP sprendimams agresiją demonstruojančios Rusijos naudai?

– Bendra prorusiškos kairės ar dešinės pozicija visada buvo pakankamai aiški nuo pat praėjusių metų rinkimų. Dabar matome pora įdomių pokyčių. Graikų „Syriza“ tapo kur kas agresyvesnė, išsakanti prorusišką nuomonę, balsuojanti prieš pagalbą Ukrainai.

Iš kur tokie pokyčiai? Artėjant neišvengiam bankrotui, ES teks iš kažkur imti papildomas lėšas Graikijai. Tai gali būti ta pati kišenė, iš kurios mes dabar finansuojame Ukrainą.

Todėl jie bando stabdyti paramos Ukrainai procesą. Prancūzijos Nacionalinis frontas visada aršiai palaikė Vladimiro Putino politiką.

Po to, kai paaiškėjo, kad su Rusijos valdžia susiję bankai suteikė jiems paskolą, niekada nepamirštama paminėti ir priminti jiems tai diskusijose parlamente.

Kai tik diskusija pasisuka apie Rusiją ir jie ima ginti Vladimiro Putino politiką, bet kuri partija gali jiems pasakyti – ko iš jūsų daugiau galima tikėtis, jei gaunate iš jo pinigus. Vaidinti liaudies gynėjus jiems tapo žymiai sunkiau.

– G.Landsbergio vardas pastarąją savaitę buvo minimas visur: nuo Rūtos Janutienės gąsdinimų Landsbergių dinastija iki rimtų politikos ekspertų kalbų apie pasikeitimus TS-LKD. Ar buvusio partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus sprendimas trauktis ir parama jums buvo staigmena?

– Manau, kad visi, išgirdę partijos pirmininko laišką, buvo nustebę. Bet norėčiau pabrėžti, kad ši diskusija partijos viduje prasidėjo gerokai  anksčiau. Man važinėjant po Lietuvą, susitikinėjant su žmonėmis, tai vienas, tai kitas skyrius paskelbdavo, kad kelia mano kandidatūrą.

Suskaičiavome, kad iš viso mano kandidatūrą palaiko 27 skyriai. Iš jų – ir politinių kalinių ir tremtinių bendruomenė, atsinaujinę tautininkai.

Kai tų skyrių atsiranda rimta kritinė masė, tu supranti, kad čia nebe juokai, kad tai atsakingas reikalas. Suskaičiavome, kad iš viso mano kandidatūrą palaiko 27 skyriai.

Iš jų – ir politinių kalinių ir tremtinių bendruomenė, atsinaujinę tautininkai. Tai rimtas reiškinys ir jis verčia mažų mažiausiai svarstyti galimybę. O pirmininko parama galiausiai verčia apsispręsti.

– Kaip reaguojate į pakankamai agresyvią partijos kolegės Irenos Degutienės ir ją palaikančių partijos narių retoriką bei kalbas apie jūsų nepatyrimą bei pavardės nuopelnus?

– Nesiimu vertinti kritikos man asmeniui. Reikia pabrėžti vieną dalyką, visi mūsų partijoj vykstantys rinkimai sukuria konkurencijos, varžybų atmosferą, būtina patraukti partiečius, aiškiai išdėstyti idėjas. Tą matėme ir prieš dvejus metus, ir prieš ketverius metus, kai partijos rinkimai tapo visuotiniai. Kai kurie metodai, aišku, truputį liūdina ir netgi stebina.

Nesiimu vertinti kritikos man asmeniui. Reikia pabrėžti vieną dalyką, visi mūsų partijoj vykstantys rinkimai sukuria konkurencijos, varžybų atmosferą, būtina patraukti partiečius, aiškiai išdėstyti idėjas.

– Tai jūs sutinkate, kad kartais diskusija nukrypsta į asmeniškumų paieškas?

– Taip. Sakyčiau, kad kai kurių dalykų galima vengti dėl vienos priežasties – kad ir kaip baigsis rinkimai, mes visi juk turėsime dirbti kartu.

Visada stengiuosi tai pabrėžti ir kitiems kolegoms, ir rodau savo pavyzdžiu, kad aš neketinu taip elgtis. Man tai nepriimtina.

Tie žmonės yra ir liks mano kolegomis, aš juos gerbiu.

– Ar nebijote, kad jums tapus TS-LKD partijos pirmininku, I.Degutienę palaikanti partijos dalis, norinti išsaugoti tradicinę, griežtesnę partijos liniją, gali atskilti, partijoje gali prasidėti maištas?

– Pabrėžčiau du aspektus. Pirmiausia, nepritariu toms kalboms apie skilimą. Jos kyla prieš kiekvienus rinkimus, nors visiškai nėra pagrįstos.

Antra, man labai nepatinka kuriama takoskyra tarp liberaliojo ir krikdemiško partijos sparno. Ją kuria žmonės, kurie nėra draugiški mūsų partijai, kurie ieško kažkokių pleištų, atranda skirtumus ir dirbtinai juos gilina.

Aš sau keliu uždavinį, kurį siūlau ir kolegoms, kad mes turime grįžti prie Sąjūdžio ištakų. Prie telkiančio ir plataus fronto, prie plačios partijos, kuri geba apjungti įvairių pažiūrų žmones.

Aš sau keliu uždavinį, kurį siūlau ir kolegoms, kad mes turime grįžti prie Sąjūdžio ištakų. Prie telkiančio ir plataus fronto, prie plačios partijos, kuri geba apjungti įvairių pažiūrų žmones.

Galima turėti skirtingas nuomones ekonominiais, socialiniais klausimais, bet mes turime rasti būdą tartis, priimti bendrus sprendimus.

– Panašu, kad su I.Degutiene dalinatės grįžimo idėja. Tik ji siūlo grįžti prie vertybių, o jūs žengiate toliau ir kviečiate prisiminti Sąjūdžio dvasią.

– Man patraukli ta idėja, kad Sąjūdžio laiku gebėjome pritraukti įvairių amžiaus grupių, patirčių atstovus, kurie turėjo bendrą Lietuvos idėją. Aš manau, kad dėl to mes visi sutartume partijoje.

Galbūt tai yra idealistinis požiūris, bet aš sau keliu tikslą padėti ją atrasti, suvienyti žmones.

– Kokias tris didžiausias TS-LKD problemas išskirtumėte šiuo metu, kurias bandytumėte spręsti tapęs partijos lyderiu?

– Šiek tiek kalbėjau apie tai jau ir savo programiniame straipsnyje. Tai visų pirma nuoširdus atsinaujinimas. Tai nėra tik žmonių kaita, tai – atsinaujinimas idėjomis.

Turime reikštis tose srityse, kurios buvo gerokai primirštos. Mūsų partija nuolat buvo siejama su gynyba, užsienio politika, su A.Kubiliaus vyriausybės energetikos politika, tačiau yra daugybė kitų klausimų, kurie yra aktualūs.

Tarkime, švietimo tema. Mane nepaprastai šiurpina duomenys, kad esame priešpaskutiniai ES pagal vaikų skaitymo sugebėjimus. Galime vertinti tai kaip smulkmeną, bet mano manymu tai yra gerokai užmiršta sritis.

Mes, kaip partija, esame pasistatę gerokai daugiau sienų nei reikėtų. Ten, kur reikėjo vienyti, mes daugiau skaldėm, o ten, kur galėjome telkti, mes ieškojome atskirčių.

Mane nepaprastai šiurpina duomenys, kad esame priešpaskutiniai ES pagal vaikų skaitymo sugebėjimus.

Čia galėtume labai pasitempti. Yra gausybė socialinių klausimų, kuriuose galėtume lyderiauti.

Man labai skaudus klausimas – savižudybės. Esame absoliučiame pasaulio dugne, bet aš negirdžiu jokios reikšmingos diskusijos, kokios to priežastys, ką galime daryti, kad būtų kitaip.

Jei norime jausti, kad esame XXI amžiaus europinė valstybė, mes turėsime į šiuos klausimus atsakyti.

– Kaip vertinate sėkmingą Liberalų sąjūdžio pasirodymą pastaruosiuose rinkimuose ir ar pritariate bent jau tarp liberalų populiariai minčiai, kad būtent liberalai atėmė dalį pažangiau mąstančių konservatorių rinkėjų balsų?

– Mes analizavome pastarųjų kelių rinkimų rezultatus ir jie parodė, kad TS-LKD gali būti stipri miesto žmonių partija. Dabar savivaldos rinkimai sukėlė daugiau klausimų, kodėl atsirado šioks toks pokytis.

Nesakyčiau, kad liberalai perėmė mūsų rinkėjus, bet mums reikėtų pateikti aiškią viziją, kas mes esame, ką mes siūlome, kokios yra mūsų idėjos plačiam žmonių spektrui.

Jei kalbame apie stiprią centro dešinės partiją, kokia yra Angelos Merkel vedami Vokietijos krikščionys demokratai, ar Lenkijos pliliečių platforma, gebanti pasiūlyti ir miesto, ir kaimo gyventojui aktualias idėjas, paaiškinti, kodėl verta už ją balsuoti, turėsime pasitempti.

– Kokie bus artėjančių Seimo rinkimų tikslai, jei tapsite partijos pirmininku?

– Lengva atsakyti. Formuoti Seimo daugumą. Pirmiausia reikia gerai pasiruošti, atlikti šių rinkimų analizę, parengti stiprią programą, tik tada galėsime įtikinti rinkėjus, kad esame ta nuoširdžiai atsinaujinusi partija, kuria verta pasitikėti.

Jei jau dalyvauji kovoje ir prisiimi lyderystės naštą, jei žmonės iškėlė ir tu pasakei, kad eini, tai dvejojimas pusiaukelėje nebūtų geras ženklas. Reikia eiti į priekį ir iki galo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius