– Kas yra toji Didžioji žiuri ir kuo pagrįstas jos sprendimas?
– Nušautas juodaodis – afroamerikietis, kaip čia sakoma. O jį nušovė – baltasis, policininkas. Tad iškilo dar ir rasinis klausimas. Didžioji žiuri kiekvienoje valstijoje vadovaujasi kitokiomis taisyklėmis. Misūryje tai – prisiekusiųjų komisija. Ji veikia už uždarų durų. Prokuratūra pristato kiek įmanoma daugiau medžiagos ir įrodymų prieš kaltinamąjį. Gynyba ten nėra atstovaujama. Tai 12 žmonių, kurių pavardės nėra viešai skelbiamos. Jų tikslas – nutarti, ar medžiagos pradėti kriminalinę bylą prieš policininką yra pakankamai. Po trijų mėnesių situacijos studijų ir tyrimų jie paskelbė, kad pagrindo iškelti kriminalinę bylą prieš policininką Wilsoną nėra.
Faktai, kurie iškilo Didžioji žiuri posėdžiuose yra tokie. Michaelas Brownas, kurį žiniasklaida pristatė kaip „švelnų milžiną“, prieš tai buvo apiplėšęs parduotuvę, apstumdęs ir prigrasinęs jos darbuotojams. Tuomet policijos radijas pranešė, kad ieškoma „didelio žmogaus“, kuris tik ką apiplėšė parduotuvę.
Policininkas Wilsonas jį sustabdė, pamatęs gatvėje. Tačiau Brownas, vietoje to, kad sustotų ir paklustų policininkui, pats jį puolė. Bandė atimti iš jo pistoletą. Prasidėjo grumtynės. Jų metu dvi kulkos pataikė į Browną. Jos nebuvo mirtinos. Brownas atšoko nuo mašinos. Tuomet apsisukęs vėl bandė pulti policininką. Ir kai policininkas pamatė, kad jo gyvybei gresia pavojus, jis nušovė Browną negyvai. Tai pagrindiniai faktai, kurie žinomi iš Didžiosios žiuri trijų mėnesių tyrimo.
-
Misūrio mieste nužudyto paauglio laidotuvės tikriausiai pritrauks tūkstančius žmonių
-
Įvykiai Fergusone: įtakos turėjo ir ginklų politika, ir požiūris į juodaodžius
-
Juodaodį jaunuolį nušovęs JAV policininkas: mano sąžinė švari
-
Kremliaus propaganda mėgaujasi riaušėmis Fergusone
-
Atsistatydino policininkas, Fergusone nušovęs paauglį
– Ar Didžioji žiuri turi amerikiečių visuomenės pasitikėjimą?
– Tai prisiekusiųjų institucija, turinti trijų šimtų metų tradiciją. Kodėl Didžioji žiuri? Todėl, kad nebūtų vien tik prokuroro sprendimas – pradėti ar ne bylą prieš žmogų dėl kokio kriminalinio nusikaltimo.
– Kodėl demonstracijos taip išplito? Ne tik Amerikoje, jos pasiekė net Londoną?
– Demonstracijoms daug priežasčių. Vienas dalykas, emocinė šeimos ir jo artimųjų reakcija. Kita reakcija – iš žmonių, kuriems tai naudinga. Naudinga rasistams. Tokios konfrontacijos jiems yra pelningos. Kita daug prisidėjusi grupė – žiniasklaida.
Per tokius skandalus žiniasklaida parduoda daugiau laikraščių, žmonės daugiau žiūri televiziją ir pan. Be to, žiniasklaida palaiko demokratų partijos liniją. O demokratų partija bandė tai panaudoti rinkimų tikslais, motyvuoti savo šalininkus rinkimams. Bet tuos rinkimus laimėjo respublikonai.
Taip pat buvo įsivėlę kairiųjų elementų. Pradedant socialistais ir baigiat komunistų partija. Socialistai, naudodami trockistinę idiologiją, bandė įtikinti, kad Amerika yra nusikaltusi mažumoms – persekioja juodaodžius ir pan. Tai, be abejo, susilaukia atgarsio ir kitur, įskaitant Vakarų pasaulį. Užkulisiuose, mano manymu, taip pat veikė Maskvos propaganda. Buvo iškeltas klausimas net Jungtinių Tautų komisijoje ir ten pasisakė prieš Ameriką. Bet ten vertinimus, ar Amerika nepadarė klaidos, teikė Kinijos atstovai. Kinija galbūt labiausiai pasaulyje pažeidinėja žmogaus teises, bet smerkia Ameriką.
– Tarp įvairių agentūrų, veikiančių Amerikoje, paminėjote ir Rusijos pėdsaką. Ar Rusijos vaidmuo vis dėlto nėra pervertinamas?
– Amerikoje viešai beveik nekalbama, kad rusai būtų turėję ypatingos įtakos šiems įvykiams. Tačiau pažįstant Vladimirą Putiną ir žinant jo KGB šaknis, turint galvoje patirtį, kaip sovietai panašius momentus gebėdavo išnaudoti savo propagandai šaltojo karo metais, dalykas nėra visai nevertas dėmesio. Sovietų Sąjunga Ameriką nuolat kaltindavo dėl rasizmo, dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo. Ir tai kai kurioms grupėms Vakarų Europoje tiko. Štai ir dabar V. Putinas pats užpuola Ukrainą su tankais, bet ukrainiečius kaltina, kad jie yra naciai. Ši strategija yra matoma. Nors „pirštų atspaudų“ – nerasi.
