- Suomija yra vienintelė iš euro zonos valstybių, kuri susitarė dėl užstato mainais už paskolas Ispanijos bankams. Ar dabar galite ramiai miegoti?
- Taip, jaučiuosi saugiau. Mums reikia imtis tolimesnių veiksmų, nes mūsų vyriausybė privalo laikytis susitarimo dėl koalicijos. Svarbu atsakingai elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais. Todėl mes manome esant teisinga, kad mokesčių mokėtojai kažką gautų mainais už paskolas.
- Kas sudaro užstatą, kurį jūs gavote iš Ispanijos už Suomijos indėlį gelbstint Graikijos ir Ispanijos bankus?
- Užstatą įteikė Ispanijos indėlių garantijos fondas. Jo vertė siekia apie 770 mln. eurų, Ispanijai reikia 100 mlrd. eurų. Tai 40 proc. mūsų dalies, kuri turėtų padengti mūsų mokesčių mokėtojų riziką.
- Suomija taip pat gavo garantiją, jeigu bankrutavustų Graikija. Ar kaip užstatą jie pasiūlė graikų salas?
- Obligacijų gavome iš tokių mokių valstybių kaip Vokietija. Užstato vertė – apie 900 mln. eurų. Mechanizmas nėra labai sudėtingas: jeigu graikai prašo daugiau pinigų, mūsų užstato vertė taip pat kyla.
- Kaip kiti Europos finansų ministrai reagavo į jūsų iniciatyvą?
- Natūralu, kad mano kolegos nemano, jog tai yra labai geras planas. Aš jiems sakiau nuo pat pradžių, kad mes neturime jokios veiksmų laisvės. Viskas labai paprasta: jei mes negauname garantijų, mes negalime kišti pinigų į gelbėjimo fondus. Tai įrašyta mūsų vyriausybės programoje.
- Kritikų nuomone, jei Vokietija ir kitos šalys būtų taip pat prašę užstato, euras būtų žlugęs.
- Tai netiesa. Net mažiau mokūs bankai gali skolintis pinigų, jeigu jie pateikia užstatą. Būtent todėl taip svarbu kalbėti apie garantijos mechanizmą krizės ištiktoms šalims.
- Nepaisant šimtų milijardų eurų, kuriuos skiria tokios mokios valstybės kaip Suomija ir Vokietija, krizė vis tiek tik gilėja. Ar galite įsivaizduoti, kad Suomija išeitų iš euro zonos?
- Mes norime, kad euras išgyventų. Žinoma, kiekviena valstybė turi prisiimti atsakomybę už savo pačios ekonomiką ir valstybės skolą. Sudaryti finansinės pagalbos paketą buvo labai svarbu. Tačiau mūsų solidarumas turi ribas.
- Ar baiminatės, kad euro krizė paveiks skolintojus?
- Mūsų nelaimei, finansinės rinkos nebepasitiki politikais. Jie reikalauja dar didesnių sumų. Jeigu mes suteikiame garantijų, jie nori pamatyti dar daugiau pinigų. Rinkos – niekada nepasotinamos. Todėl mes, kaip politikai, turime nuspręsti, kuria kryptimi plėtotis Europai.
Galų gale, mes turime pateisinti už mus balsavusių žmonių lūkesčius. Jeigu piliečiai mūsų nepalaikys, mes žlugsime. Kaip Socialdemokratų partijos vadovė, turiu gerbti balsuotojų nuomonę. Suomijoje yra partija „Tikrieji suomiai“ , kuri viešai pasisako už šalies pasitraukimą iš euro zonos. Ši partija per praėjusius rinkimus surinko labai daug balsų.
