– Kaip manote, kodėl Rusija nusprendė atvirai įsiveržti į Ukrainą, jei iki šiol sėkmingai naudojosi teroristais? Kas pasikeitė?
– Noriu pabrėžti, kad Rusija ir anksčiau naudojo ne tik teroristus, bet ir savo kariškius, tačiau ne taip masiškai ir atvirai, kaip iki šiol. Niekas nepasikeitė, tokia Rusijos strategija – nuolat stiprinti spaudimą Europos Sąjungai ir mūsų Vakarų partneriams per Ukrainą, didinant agresiją prieš mūsų šalį.
Niekas nepasikeitė, tokia Rusijos strategija – nuolat stiprinti spaudimą Europos Sąjungai ir mūsų Vakarų partneriams per Ukrainą, didinant agresiją prieš mūsų šalį.
Kol kas, Rusijos vadovų nuomone, Vakarai niekaip nesureagavo į jų agresyvius veiksmus. Ukrainoje mes manome kitaip – sankcijos, politinė pagalba, Europos lyderių, taip pat Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimai rodo, kad visi smerkia Rusijos veiksmus prieš Ukrainą. Tačiau Rusijos reguliarioji kariuomenė peržengė Ukrainos sieną ir kariauja mūsų suverenioje teritorijoje, o tai rodo, kad Rusija nesiruošia atsisakyti savo agresyvios politikos.
– Kai kurie ekspertai teigia, kad atvirą karą Rusija pradėjo norėdama nutiesti sausumos koridorių į Krymą. Kaip manote, kas nutiks, jei V.Putinui tai pavyks?
– Jam to niekada nepavyks, nes mūsų pusėje tiesa. Ukrainos tauta gina savo žemę, o tautos nugalėti neįmanoma. Mes giname savo nepriklausomybę ir savo laisvę. Ukrainoje kariauja labai daug savanorių, pasirengusių atiduoti savo gyvybę už mūsų laisvę ir nepriklausomybę, už mūsų protėvių žemę.
Mes nieko nepuolėme, niekam nenorėjome padaryti nieko bloga. Tai, kad šalis kaimynė, dešimtmečius kalbėjusi apie brolybę ir draugystę, kuri pasirašė daug tarptautinių ir dvišalių sutarčių, kuriose garantavo mūsų teritorinį vientisumą, staiga klastingai įvykdys agresiją prieš Ukrainą – mums buvo ne tik visiškai netikėta, tai buvo šokas ir mums, ir visam pasauliui.
Aš nežinau, kokios mintys sukasi Rusijos strategų galvose. Ekspertai gali svarstyti įvairias versijas, tačiau man atrodo, kad pagrindinis tikslas – sugriauti Ukrainą kaip demokratinę valstybę, kurios europinis pasirinkimas tapo iššūkiu Rusijos valdantiesiems. Rusijos valdžia juda link totalitarinės santvarkos, ir žinoma, žmones su totalitariniu mąstymu demokratinis Ukrainos pasirinkimas labai erzina. Maidane Ukraina parodė, kad mūsų visuomenė pasirinko europinį vystymosi kelią, europines gyvenimo vertybes. Akivaizdu, kaip tik tai sukėlė agresyvią Kremliaus reakciją, kadangi ten išpažįsta visai kitas vertybes.
– Ar nesijautėte nusivylęs po Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio, kuriame svarstyti Rusijos kariuomenės veiksmai? Jame šalys išreiškė susirūpinimą, bet tai – viskas.
– Nejaučiame nei nusivylimo, nei nuostabos, nes mes, deja, matome, kad tokia institucija, kaip JT Saugumo Taryba, kol kas negali imtis ryžtingų veiksmų.
Nejaučiame nei nusivylimo, nei nuostabos, nes mes, deja, matome, kad tokia institucija, kaip JT Saugumo Taryba, kol kas negali imtis ryžtingų veiksmų.
Ir to sudėtinga tikėtis, kadangi Rusija yra nuolatinis Tarybos narys ir blokuoja bet kokias rezoliucijas Ukrainai palaikyti. Tačiau mes esame dėkingi mūsų draugams iš Lietuvos, visų pirma Lietuvos nuolatinei atstovei JT ambasadorei Raimondai Murmokaitei už aktyvią ir drąsią poziciją. Taip pat visiems mūsų draugams, kurie Tarybos posėdžiuose pastoviai palaiko Ukrainą jos kovoje už suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Rusija liko vienumoje, kadangi civilizuotas pasaulis yra jos agresyvios politikos liudininkas.
– Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Ukrainai būtina karinė pagalba, ar tikitės ją gauti?
– Žinoma, mums reikalinga ir finansinė ir karinė-techninė pagalba – šiuolaikinė karinė įranga, ginkluotė ir visa kita. L.Linkevičius yra labai drąsus žmogus, dedantis daug pastangų padėti Ukrainai.
Aš manau, kad jo pozicija padės tam, kad NATO ir didžiųjų Europos šalių lyderiai vis dėlto priimtų sprendimą dėl pagalbos Ukrainai karine technika. Ukraina šiandien gina ne tik save, tam tikra prasme mes giname Europą.
– Ar toks sprendimas netaptų Trečiojo pasaulinio karo pradžia?
– Daug kalbama apie Trečiąjį pasaulinį karą, tačiau aš nemanau, kad apie tokią grėsmę galima būtų rimtai kalbėti. Net ir dabar Ukrainoje vykstantys kariniai veiksmai Rusijai nepaprastai daug kainuoja, kenkia ne tik jos ekonomikai, o ir Rusijos visuomenei. Manau, kad Rusija siekia kitko – ji nori kuo daugiau išplėsti savo įtakos zoną Europoje ir pasaulyje.
Kremliuje įsitikinę, kad šioje sudėtingoje situacijoje Vakarai demonstruoja silpną, susitaikėlišką poziciją ir nesugeba tvirtai atsakyti į agresyvų Rusijos iššūkį.
– Kokių konkrečių pagalbos žingsnių tikitės iš Vakarų?
– Aš jau minėjau, kad mes dėkingi už politinį palaikymą, bet mums taip pat reikalinga praktinė pagalba, visų pirma karinė-techninė. Gerą pavyzdį rodo Lietuva, kuri turi drąsos sakyti tiesą ir atvirai pripažįsta Rusiją šalimi agresore. Nes taip iš tikrųjų ir yra. Vakarai turi imtis griežtų, sistemingų finansinių-ekonominių sankcijų prieš Rusiją, o taip pat padėti Ukrainai ginklais, kad mes turėtume geresnes galimybes ginti mūsų teritoriją ir mūsų žmones, kurie labai kenčia nuo agresoriaus veiksmų.
– Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė turintis žinių, kad žiemą Rusija ketina sustabdyti dujų tiekimą ES. Ar tai įmanoma? Kaip tai pakeistų visą situaciją?
– Nemanau, kad Rusijai tai būtų paranku, nes jai tai bus dideli finansiniai nuostoliai. Jau dabar Rusija patiria didelius nuostolius nutraukus dujų tiekimą Ukrainai.
Be to, nors Rusija ir neigia akivaizdžius faktus ir toliau tvrtina, kad Rusijos kariuomenės Ukrainoje nėra, iš tikrujų ji šiam karui jau išleidžia labai didelius pinigus. Papildomų didelių nuostolių Rusijai nereikia.
– Tačiau ne kartą galėjome įsitikinti, kad Rusijai svarbiau pademonstruoti savo galybę, o finansiniai nuostoliai demonstruojant raumenis ne tokie svarbūs.
– Taip, sutinku. Manau, kad tai – labai galingos propagandos pasekmė. Propaganda iškreipė Rusijos visuomenės suvokimą apie tai, kas vyksta Rusijoje, kad šalis turi daug vidinių problemų. Taip pat iškreiptas požiūris į tai, kas vyksta už Rusijos ribų ir kokią užsienio politiką vykdo šiuolaikinė Rusijos vadovybė.
Į nepaneigiamus pranešimus apie Rusijos desantininkų sulaikymą šios šalies oficialioji valdžia reaguoja melu, esą jie kažkodėl pasiklydo Ukrainoje. O ką veikia Rusijos kariškiai kitos suverenios valstybės teritorijoje? Ėjo skinti gėlių Donecko stepėje?
Ukrainos teritorijoje vyksta europietiškos civilizacijos susirėmimas su laukine savivale, kurią Kremlius bando primesti Europai ir visai tarptautinei bendrijai.
Meluoti galima ilgai, tačiau neįmanoma meluoti be galo. Rusijos visuomenė po truputį pradeda suprasti, kas vyksta iš tikrųjų – Rusijoje jau prasidėjo protestai.
Manau, kad pasipriešinimas melui šioje šalyje augs, juk mes gyvename XXI amžiuje, dabar informacijos paslėpti neįmanoma. Žinoma, galima neigti visam pasauliui akivaizdžius faktus, tiesiog ciniškai meluoti. Tačiau galiausiai tiesa vis vien nugali, o tiesa – mūsų pusėje. Turiu omenyje – ne tik Ukrainos tautos pusėje, o viso civilizuoto pasaulio pusėje.
Nes dabar Ukrainos teritorijoje vyksta europietiškos civilizacijos susirėmimas su laukine savivale, kurią Kremlius bando primesti Europai ir visai tarptautinei bendrijai.
– Ukrainos laukia priešlaikiniai rinkimai į Aukščiausiąją Radą. Kas, jūsų nuomone, po jų pasikeis?
– Jie buvo būtini – jų Ukrainos visuomenė reikalavo dar vykstant Maidanui. Šiuose rinkimuose naują parlamentą rinks jau visai kita Ukrainos visuomenė, praėjusi dramatišką transformaciją ir atgimimą: tie patys žmonės, tačiau jau su kita, europine sąmone – geriausia šio žodžio prasme.
Ukrainos piliečiai pagaliau pajuto ir patikėjo, kad gali daryti įtaką valdžiai. Žmonės nori išrinkti tokį parlamentą, kuris bus pajėgus realizuoti europinius Ukrainos tautos siekius. Ir šiuo nepaprastai atsakingu Ukrainai metu jie darys tai labai kruopščiai.
