Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 25d. 21:57

Archeologiniai kasinėjimai atveria naujus Panevėžio istorijos šaltinius

Archeologiniai kasinėjimai Panevėžyje
JP, RIMVYDAS ANČEREVIČIUS, MUZIEJAUS nuotr. / Archeologiniai kasinėjimai Panevėžyje

Susiklostė palankesnės sąlygos giliau pažvelgti į Panevėžio miesto istoriją pagal atliktų naujausių archeologinių tyrinėjimų duomenimis. Šie duomenys – naudingi: yra pagrindinis šaltinis miesto istorijai tyrinėti, o atradimai padeda visuomenėje įtvirtinti supratimą į kultūros paveldą, kuriam būtina globa ir apsauga.

Pradėjus Panevėžio miesto centrinėje dalyje įgyvendinti aikščių, gatvių, viešųjų erdvių rekonstrukcijų projektus, atliekama vis daugiau archeologinių tyrinėjimų, o jie suteikia vis daugiau žinių apie Aukštaitijos sostinės istoriją.

Aptiko naujų duomenų

Pradėjus rekonstruoti Nepriklausomybės aikštę, šiaurės rytinėje jos dalyje archeologai aptiko naujų duomenų apie garsiuosius Panevėžio pijorus.

„Galima sakyti, kad suradome Panevėžio pijorų kapines. Iki šiol manyta, kad pijorų kapinės galėjo būti šiuo metu J.Tilvyčio gatvėje esančių stačiatikių kapinių teritorijoje. Tačiau kasinėjimai parodė, kad ne“, – teigė kasinėjimus atliekantis archeologas Dovilas Petrulis.

Pasak jo, nuo pavasario pradėjus archeologinius kasinėjimus Nepriklausomybės aikštės prieigų ribose, atkasti 66 kapai.

„Dalyje kapaviečių palaidoti vaikai, o kituose – suaugę žmonės. Atkastieji palaikai palaidoti XVII a. antroje pusėje – XIX a. pirmoje pusėje. Įkapių negausu, bet radome monetų, kryželių, medalionų, vieną segę. Palaikai palaidoti galvomis į pietvakarius“, – pasakojo archeologas ir tvirtino, kad kasinėjimai nėra baigti – jie gali būti tęsiami.

Archeologas D. Petrulis sakė, kad vykdant kasinėjimus atkasti buvusios medinės koplyčios pamatai.

„Kasinėjimų rezultatai rodo, kad dabartinė Švč. Trejybės bažnyčios klebonija tikriausiai pastatyta ant kapinių. Atkastos koplyčios pamatai suformuoti iš stambių lauko akmenų ir apdėti smulkesniais. Po pamatais matyti, kad po jais taip pat yra kapų. Tai reiškia, kad kai pijorai XIX a. statė šią koplyčią, tos kapinės jau čia buvo. Nepriklausomybės aikštėje atkastieji palaikai bus nufotografuoti, aprašyti, sudėti į dėžes ir perduoti antropologams Vilniuje“, – teigė D.Petrulis.

Radiniai prie Fotografijos galerijos

Nepriklausomybės aikštėje surasti archeologiniai radiniai ne vieninteliai. Panevėžyje, vykdant Laisvės aikštės su prieigomis rekonstrukcijos projektą, po asfalto frezavimo darbų, nuo Š. Mero g. link Klaipėdos g. ir nuo Panevėžio bataliono g. link Vasario 16-osios g. atkastas senovinis grindinys ir dalis namo pamatų.

Tuomet archeologas D.Petrulis naujienų portalui JP patikslino, kas atrasta, kasant gatvės dangą priešais Fotografijos galeriją.

„Kol kas galiu pasakyti, kad atkasta senovinio grindinio 18–19 amžiaus grindinio liekanos ir senovinio namo pamatai. Žvalgomieji kasinėjimai vykdyti 27 kv. metrų plote. Laisvės aikštėje žvalgomieji archeologiniai tyrimai apėmė maždaug 60 kv. metrų. Tirtas kultūrinis sluoksnis, atkasti grindinių fragmentai, keramikos liekanos, kurie priskiriami 18, 19 ir 20 amžiams“, – aiškino jis.

Evangelikų liuteronų kapinės

Be to, pačioje Laisvės aikštėje, priešais miesto Savivaldybės centrinį įėjimą, buvo atkastas grindinys, siekiantis dar XVIII amžių.

JP, RIMVYDAS ANČEREVIČIUS, MUZIEJAUS nuotr./Archeologiniai kasinėjimai Panevėžyje
JP, RIMVYDAS ANČEREVIČIUS, MUZIEJAUS nuotr./Archeologiniai kasinėjimai Panevėžyje

„Jis išklotas netaisyklingos formos lauko akmenimis, surištais smulkiais, mažais akmenukais. Grindinio plyšiuose archeologai aptiko ir daugiau žinučių iš praeities – XVII–XVIII amžių siekiančių keramikos dirbinių šukių bei 1730 metų carinę monetą – smulkų to meto pinigą“, – sakė muziejininkas D. Petrulis ir tuomet pristatė kasinėjimus šalia Panevėžio rajono savivaldybės, Vasario 16-osios gatvėje:

„Atkasti palaikai ir jie gali priklausyti XVII amžiui. Tai gali būti evangelikų liuteronų kapinės, nors iki šiol manyta, kad šios religinės konfesijos atstovai laidoti senose miesto kapinėse Sporto gatvėje. Nepanašu, kad tai būtų užkastos raudonojo teroro aukos, kaip anksčiau manyta. Palaidojimo būdas būdingas kapams. Sovietų valdžia ir jos represinės struktūros vargu ar savo aukas būtų taip laidoję miesto centre, veikiau būtų išvežę už miesto.“

Pijorai Panevėžyje

Pirmuosius Panevėžio švietėjus pijorų vienuolius 1727 m. šiame mieste įkūrė Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belazaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Dembskis, įpareigoję juos įkurti ir išlaikyti gimnaziją. Vienuoliai pastatė vienuolyną, mokyklą ir medinę Švč. Trejybės vardo bažnyčią.

Po 1790 m. gaisro, smarkiai nukentėjus vienuolijos pastatams ir bažnyčiai, buvo atstatytas mūrinis vienaukštis vienuolynas, o 1803 m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia, iš pradžių aptarnavusi tik vienuolyną ir mokyklą, vėliau – ir dalį Upytės parapijiečių.

1813 m. ji vienuolyno rektoriaus kun. Silvestro Vialbulo pašventinta. Kadangi šventovė buvo per maža, kapinėse pastatyta nedidelė medinė koplyčia, skirta vienuoliams ir jų mokiniams.

Po 1832 m. vienuolynas uždarytas ir naudotas kariuomenės reikalams, o Švč. Trejybės bažnyčia 1847 m. atiduota stačiatikiams. Miesto katalikai kurį laiką naudojosi kapinių koplyčia, tačiau 1864 m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta ir 1872 m. nugriauta. Jos vietoje pastatyta nedidelė cerkvelė.

Nuo pat savo veiklos pradžios Panevėžyje pijorų vienuoliai rūpinosi pradine mokykla ir kolegija, kurios veikė iki pat vienuolyno uždarymo 1832 m.

1782 m. joje mokėsi 87, 1799 m. – 86 mokiniai.

Pirmoje 18 a. pusėje vienuolyne vyko filosofijos studijos, buvo įvairiomis mokslo knygomis turtinga biblioteka.

Pas pijorus mokėsi garsus architektas Laurynas Gucevičius.

„Jūsų Panevėžys“/www.jp.lt
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu Tik 15min

Aplinka produktyvumui

Video

21:13
29:17
15:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min