Tęsiantis ginčui su Kairu dėl to, kam priklauso šis 3,4 tūkst. metų senumo, 1912-ųjų gruodžio 6 dieną atkastas meno kūrinys, muziejus eksponuoja garsiausią savo brangenybę, kuri laikoma antru po „Monos Lizos“ neįkainojamu moters veido atvaizdu.
Parodoje taip pat bus galima pamatyti ir kitus turtus, kuriuos vėliau namo parsivežė vokiečių archeologai, tarp jų – niekada anksčiau nematytus Amarnos periodo papuošalus, tuo metu atkastus Ludwigo Borchardto, ir pasiskolintus eksponatus iš tokių institucijų kaip Niujorko Metropoliteno meno muziejus, Luvras Paryžiuje ir Britų muziejus Londone.
„Esama meno kūrinių, kurie priklauso mūsų kolektyvinei sąmonei, ir Nefertitė yra toks kūrinys“, – sakė Vokietijos kultūros ministras Berndas Neumannas žurnalistams, susirinkusiems į išankstinį parodos „Amarnos šviesoje“ pristatymą.
Nefertitė, kuri garsėja kaip viena didžiausių istorijos gražuolių, buvo įtakinga faraono Echnatono, kuris atvertė savo karalystę į Saulės dievą Atoną garbinusį monoteizmą, žmona.
Jos skulptūra, kuri yra tokia trapi ir vertinga, kad niekam neskolinama, yra didžiausias traukos objektas Naujajame muziejuje, kuris po didelių restauravimo darbų vėl buvo atidarytas 2009 metais ir kuriame per metus apsilanko milijonas lankytojų.
Kalkakmenio ir gipso biustas, dramatiškai eksponuojamas ilgo koridoriaus gale, blankiai apšviestas prožektoriumi, pribloškia migdolo formos akimis, kurių dešinioji jau yra be rainelės, ereliška nosimi, atsikišusiais skruostikauliais, jausmingomis lūpomis ir aukšta mėlyna karūna su raudonos, pilkos ir auksinės spalvų juosta.
Karalienės nudaužtos ausys yra vienintelis didelis per šimtmečius biustui padarytos žalos ženklas.
Ši skulptūra yra pirmoji Egipto „norų sąraše“ – pirmoji tarp penkių svarbių užsienyje eksponuojamų archeologinių radinių, kuriuos Kairas nori susigrąžinti.
Ši kampanija, kuriai vadovauja buvęs Egipto archeologijos ministras Zahi Hawassas, prislopo po Arabų pavasario, kai Egiptui tenka spręsti pirmesnio būtinumo klausimus.
Tačiau pareigūnai Berlyne užsiminė, kad šis ginčas užkulisiuose tebevyksta, nors ir yra dokumentų, kaip teigiama, įrodančių, kad Nefertitės biustą teisėtai nusipirko buvusi Prūsijos valstybė.
Amarnoje yra griuvėsiai senovinio miesto, kurį įkūrė Echnatonas ir kur L.Borchardtas su savo komanda atkasė daugiau kaip 7 tūkst. archeologinių objektų. Maždaug 5,5 tūkst. jų galiausiai atsidūrė Berlyne.
Minima paroda Vokietijos sostinėje veiks iki balandžio 13 dienos, joje eksponuojama daugiau kaip tūkstantis tų Amarnoje atkastų objektų, tarp jų – grindų plytelės iš faraono rūmų, dekoruotos sudėtingomis gėlių girliandomis, papuošalai, keramikos dirbiniai.
