Miuncheno teismas skyrė penkerius metus kalėjimo 91 metų vyrui, kuris per Antrąjį pasaulinį karą buvo Lenkijoje veikusios žmonių naikinimo stovyklos sargybinis. Teisėjas Ralphas Altas sakė esąs įsitikinęs, kad Ukrainoje gimęs J.Demjanjukas buvo Sobiboro stovyklos sargybinis ir „kad kaip sargybinis prisidėjo nužudant mažiausiai 28 tūkst. žmonių“.
Advokatai sakė užginčysiantys jų kliento kaltę pripažįstančią nutartį, kuri buvo priimta po 18 mėnesių trukusio bylos nagrinėjimo. Nuteistajam leista likti laisvėje, kol bus baigta nagrinėti jo apeliacija.
J.Demjanjukas 2009 metais buvo deportuotas iš Jungtinių Valstijų, kur gyveno kelis dešimtmečius po karo. Per teismo posėdį jis klausėsi nuosprendžio sėdėdamas vežimėlyje, o vėliau buvo paguldytas ant neštuvų.
Teisėjui skelbiant nuosprendį, jis buvo verčiamas kaltinamajam į ukrainiečių kalbą. Tamsius akinius dėvintis vyras klausėsi nejudėdamas.
Prokurorai reikalavo skirti šešerius metus kalėjimo, o advokatai siūlė jų klientą išteisinti. Prieš paskelbiant nutartį J.Demjanjuko advokatas pareiškė planuojantis teikti apeliaciją.
Silpnos sveikatos J.Demjanjukas į sausakimšą teismo salę ketvirtadienį buvo įvežtas vežimėlyje. Kaip įprasta, jis dėvėjo šviesiai mėlyną beisbolo kepuraitę, tamsius akinius ir į karišką uniformą panašų žalią paltą, kuris buvo nuvilktas jam atvykus.
Išgėręs stiklinę vandens, kaltinamasis buvo paguldytas ant neštuvų teismo salėje, o vėliau, regis, užmigo. Rytinėje sesijoje jam buvo pasiūlyta paskutinį kartą kreiptis į teismą, tačiau J.Demjanjukas atsisakė.
Išgėręs stiklinę vandens, kaltinamasis buvo paguldytas ant neštuvų teismo salėje, o vėliau, regis, užmigo.Per pusantrų metų trukusį teismo procesą J.Demjanjukas posėdžiuose visada tylėdavo, sėdėdamas vežimėlyje arba gulėdamas neštuvuose. Per šį laikotarpį jo sveikata dažnai pašlydavo, todėl posėdžius tekdavo atidėti.
Ukrainoje gimęs J.Demjanjukas, kurio tikrieji vardas ir pavardė yra Ivanas Demjaniukas, tarnavo Sovietų Sąjungos armijoje, pateko į vokiečių nelaisvę 1942 metais ir buvo pasiųstas į belaisvių stovyklą, tačiau vėliau užsirašė dirbti mirties stovyklų sargybiniu.
Prokurorai argumentavo, kad kaltinamasis buvo Sobiboro stovyklos darbuotojas, todėl jam tenka dalis kaltės už visus žydus, nužudytus šioje stovykloje per jo darbo laikotarpį. Tačiau šis procesas iškėlė nemažai abejonių, taip pat dėl fakto, kad Ukrainoje gimusį buvusį karo belaisvį teisia šalis, atsakinga už Holokaustą. Iš tikrųjų jis yra pirmasis užsienietis, teisiamas Vokietijoje už nacių karo nusikaltimus.
Advokatas Ulrichas Buschas savo klientą vadino Vokietijos teisinės sistemos auka. J.Demjanjukas teigia, kad jis buvo Vokietijos karo belaisvis iki pat šio konflikto pabaigos 1945 metais. Po karo jis emigravo į Jungtines Valstijas, kur dirbo automobilių mechaniku, susituokė ir susilaukė vaikų.
Šiuo metu J.Demjanjukas yra asmuo be pilietybės. JAV pilietybė buvo iš jo atimta dėl melavimo apie savo praeitį prašyme leisti imigruoti. Vėliau jis buvo deportuotas į Vokietiją, kur pastaruosius dvejus metus buvo laikomas kalėjime.
Anksčiau J.Demjanjukas beveik aštuonerius metus kalėjo Izraelyje, iš jų penkerius – mirtininkų skyriuje. Mirties bausmė jam buvo skirta praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje, liudininkams jį atpažinus kaip ypatingai žiaurų, „Ivano Rūsčiojo“ pravardę pelniusį sargybinį, dirbusį kitoje mirties stovykloje – Treblinkoje.
Vėliau Izraelio Aukščiausiasis Teismas atšaukė J.Demjanjukui skirtą mirties nuosprendį ir nurodė jį paleisti, pripažinęs, kad kaltinamasis tikriausiai buvo supainiotas su kitu žmogumi.
