Landyne virtęs dvaras bet kada gali sugriūti
„Labai gaila, bet šis pastatas ilgai nestovės. Matosi labai rimti konstrukcijos pažeidimai, deformaciniai plyšiai, einantys per visą sieną iki pamatų, jau nekalbant apie kiaurą stogą bei sušlapusias ir supuvusias perdangas, kurios įkritusios į vidų“, – skausmingai konstatavo Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.
Per tą laiką, kai 2001 metais dvarą įsigijo Viktoro Uspaskicho valdoma UAB „Lukta“, šis kultūros paveldo objektas pasikeitė neatpažįstamai.
„2001 metais dvaro situacija buvo geresnė – šiandien ji jau yra avarinė. Prieš dešimt metų dar nebuvo sugriuvusios perdangos, nebuvo prarasta daugybė autentiškų elementų. Užtektų stipresnio vėjo ar škvalo – ir neaišku, ar pastatas atlaikytų. Dabartinė situacija – apgailėtina, nors verk“, – apgailestaudama tikino A.Naureckaitė, prisipažinusi, kad bijo žiemos, kurios dvaras gali ir neišgyventi.
 |
| Audrės Domeikaitės/15min.lt nuotr./Nykstantis Kalnaberžės dvaras |
Būtent dėl šios baimės, anot KPD atstovės ryšiams su visuomene Jolantos Miškinytės, pirmadienį aplankyti nykstančių Kalnaberžės ir Sirutiškio dvarų, esančių Kėdainių rajone, buvo pakviesta ir žiniasklaida.
Tiesa, apžiūrėti griūvantį Kalnaberžės dvarą šiuo metu yra pavojinga – smalsuoliams ant galvų bet kada gali užgriūti perdangos. Tačiau iš viduje paliktų šiukšlių galima spręsti, kad šis statinys jau seniai virtęs jaukia landyne. Nepaisydami spygliuotos tvoros ir užrašo prie įėjimo, skelbiančio, kad būti dvare – pavojinga, čia lankosi vietiniai prašalaičiai.
Kultūros paveldo naikintojams – juokingos baudos
„Su šiuo dvaru yra labai blogai. Bet tai – tik vienas pavyzdžių Lietuvoje. Buvo laikas, kai daug kas, neįvertinę savo jėgų, prisipirko dvarų, o dabar juos naikina. Manau, kad jie turi atsakyti prieš Lietuvą, nes jie naikina mūsų šalies kultūros paveldą ir labai kenkia tarptautiniams santykiams su šalies kaimynais“, – apžiūrėjusi dvarą aiškino Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.
 |
| Audrės Domeikaitės/15min.lt nuotr./Nykstantis Kalnaberžės dvaras |
Kalnaberžės dvaro sienos liudijo svarbius istorinius momentus. XVII–XVIII a. dvarą valdė Radvilos, o XIX a. jį įsigijo Arkadijus Stolypinas, kuris ir pastatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus. Juose savo vaikystę praleido ryškiausias Rusijos imperijos reformatorius, ministras pirmininkas P.Stolypinas. Kalnaberžės dvare gimė beveik visi jo vaikai, čia jis mėgo leistis atostogas. Tarpukariu dvaro žemės buvo išdalintos, pastatai su parku parduoti rašytojui Kaziui Binkiui. 1940 metais dvaras buvo nacionalizuotas, karo metu – nuniokotas, sovietmečiu jame buvo įrengta mokykla-internatas, kol galiausiai 2001 metais dvaras tapo Kėdainių bendrovės nuosavybe.
Kultūros paveldo departamentas, po daugelio metų savininkų įspėjimų, prieš dvejus metus Panevėžio apygardos teismui pateikė ieškinį dėl Kalnaberžės dvaro paėmimo valstybės nuosavybėn. Tačiau teismo procesas, anot A.Naureckaitės, buvo sustabdytas, nes pernai buvo priimta teismo nutartis atlikti statinio ekspertizę.
 |
| Audrės Domeikaitės/15min.lt nuotr./Sirutiškio dvaras Kėdainių rajone |
„Iki šios dienos neturime informacijos, ar ji atlikta“, – tikino KPD inspektorė, pridūrusi, kad savininkams už valdytojo pareigos nevykdymą ir pastato nepriežiūrą buvo skirta 1750 litų bauda, kurią pastarieji neužginčiję sumokėjo.
Tokios baudos, anot pačių KPD specialistų, yra juokingos, nes 2010-aisiais buvo nustatyta, kad Kalnaberžės dvaro savininkai, nesirūpindami dvaru, visuomenei padarė 464 804 litų dydžio žalą. Per paskutinius dvejus metus ši žala dar išaugo, o kultūros paveldo naikinimas dar nėra sustabdytas.
„Kas gali paneigti, kad ne specialiai vilkinami teismo procesai“, – retoriškai klausė G.Drėmaitė.
Nykstančių dvarų Lietuvoje – dešimtys
Pasak jos, Kalnaberžės dvaras ar geresnės būklės, bet taip pat neprižiūrimas Sirutiškio dvaras, priklausantis koncerno „Vikonda“ finansų direktorei Audronei Jasaitytei, nėra vieninteliai pavyzdžiai Lietuvoje.
 |
| Audrės Domeikaitės/15min.lt nuotr./Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė |
„Tokių neprižiūrimų dvarų yra daugiau – tai ir Laimučio Pinkevičiaus Lentvario dvaras, ir Juozo Petraičio Bartkuškio dvaras, ir kiti. Būtų mano valia, šie dvarai būtų atimti iš dabartinių savininkų ir jie dar privalėtų sumokėti valstybei už padarytą žalą“, – griežtai kalbėjo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.
Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvoje buvo suskaičiuota 815 dvarų, iš kurių 236 buvo sunykę ir beveik neišlikę. Šiuo metu į Lietuvos dvarų sąrašą įtraukti 579 dvarai.
Prikeltas kultūros paveldas traukia lankytojus
„Didžiulė klaida buvo padaryta po Nepriklausomybės atgavimo, kai dvarai, kiekvienas turėjęs po mažiausiai dešimt pastatų, parką, tvenkinių, buvo išdalyti po 3 hektarus. Todėl šiandien turime dilgėlėmis apaugusi didžiulį Lietuvos turtą, – problemos ištakas aiškino G.Drėmaitė. – Jeigu žmonėms neduota suprasti kultūros vertės, niekas nepadės.“
Tačiau Lietuvoje yra ir pozityvių pavyzdžių – tiek tarp privačių asmenų, tiek tarp valstybės valdomų dvarų.
 |
| Pakruojo dvaro archyvo nuotr./Pakruojo dvaras |
G.Drėmaitės teigimu, lankytojus traukia sutvarkyti valstybės valdomi Palangos, Rokiškio, Kretingos, Burbiškio, Alantos ir kiti dvarai. Ne mažesnį populiarumą turi Šešuolėlių, Žeimių, Aštriosios Kirsnos, Veliuonos, Švėkšnos ir kiti privačių asmenų įsigyti ir prižiūrimi dvarai.
„Lietuva yra tokia turtinga dvarais, kad jeigu sugebėsime atkurti dvarų sodybų struktūrą, viso pasaulio turistai vyks į Lietuvą. Nors kai kurie dvarai ir virtę griuvėsiais, bet turime istorinės medžiagos ir galime daug ką atkurti“, – įsitikinusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.
