„FSB archyve saugomas Hitlerio žandikaulis, o Valstybės archyve – Hitlerio kaukolės fragmentai. Be šių fragmentų, paimtų 1945 metų gegužės 5 dieną, kitų Hitlerio kūno dalių nėra. Bent tokios informacijos neturime. Hitlerio palaikų likučiai buvo sudeginti 1970 metais“, – interviu agentūrai pareiškė FSB registracijos ir archyvų fondų valdybos vadovas generolas leitenantas Vasilijus Christoforovas.
„Šios dalys unikalios ir neturi analogų, jos tam tikru atžvilgiu vienintelis dokumentinis Hitlerio mirties liudijimas ir todėl saugomos FSB centriniame archyve kaip ypač vertingos“, – sakė V.Christoforovas.
Jis taip pat pakomentavo pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Konektikuto (JAV) universiteto mokslininkai – archeologas ir kaulų specialistas Nickas Bellantoni ir genetikė Linda Strausbaugh – remdamiesi DNR analize abejoja, jog Rusijos archyvuose tikrai saugomos Hitlerio kaukolės dalys.
„Į FSB centrinį archyvą su prašymu (leisti paimti mėginius DNR analizei) amerikiečių mokslininkai nesikreipė. Tačiau jeigu DNR būtų paimta iš pas mus saugomų fragmentų, tai neaišku, su kuo šiuos duomenis reikėtų palyginti?“ – paaiškino V.Christoforovas.
Spėjamus apdegusius A.Hitlerio ir Evos Braun palaikus „Smerš“ agentai aptiko gegužės 5 dieną bombos duobėje Berlyne, prie Reicho kanceliarijos bunkerio.Jis nurodė, kad 2002 metų pabaigoje į FSB centrinį archyvą kreipėsi JAV televizijos kompanijos „Hoggard Films“ atstovai, prašydami leisti nufilmuoti dokumentiniam filmui apie Hitlerio mirties aplinkybes ir jo kūno identifikaciją saugomą archyvuose medžiagą ir daiktinius fiurerio mirties įrodymus – jo žandikaulio fragmentus.
Amerikiečių teismo medicinos ekspertui daktarui Markui Benecke buvo suteiktos prašomos konsultacijos ir pateikti tyrimui prašoma medžiaga bei objektai.
„Mums netikėta buvo sąjungininkų 1945 metais iš profesoriaus Hugo Blaschke laboratorijos gautos fiurerio žandikaulio nuotraukos, kurias mokslininkas atsivežė į Ameriką. Vaizdinė lyginamoji šių nuotraukų, profesoriaus H.Blashke asistentės Käthe Heusermann piešinių ir žandikaulio fragmentų analizė parodė, kad jie visiškai sutampa“, – pažymėjo V.Christoforovas.
Grįžęs į Ameriką daktaras M.Benecke papasakojo apie savo stebėjimus kolegoms, leisdamas jiems ištirti Maskvoje nufotografuotas nuotraukas. Tarp mokslininkų buvo ir dantistas iš Ciuricho – Michelis Perrier, pasiūlęs naują lyginamosios analizės principą – kadras po kadro.
M.Perrier pasinaudojo medžiaga, kurioje garsi vokiečių aktorė ir režisierė Leni Riefenstahl nufilmavo Hitlerį ir palygino tai su turimomis nuotraukomis. Palyginęs visus turimus faktus ir tyrimo rezultatus, M.Benecke padarė išvadą, kad Maskvoje saugomo žandikaulio fragmentai iš tiesų priklauso Adolfui Hitleriui.
„Tokiu būdu 2002 metais atlikta dar viena ekspertizė dar kartą patvirtino, kad FSB centriniame archyve saugomi Trečiojo reicho lyderio Adolfo Hitlerio daiktiniai mirties įrodymai yra tikri“, – pareiškė V.Christoforovas.
Spėjamus apdegusius A.Hitlerio ir Evos Braun palaikus „Smerš“ agentai aptiko gegužės 5 dieną bombos duobėje Berlyne, prie Reicho kanceliarijos bunkerio.
1948 metais bunkerio „radiniai“ kaip daiktiniai įrodymai (keletas apdegusių daiktų, svarbiausia – žandikaulių ir dantų fragmentai, pagal kuriuos vyko Hitlerio, Evos Braun ir Goebbels'ų šeimos palaikų identifikacija) buvo atvežti į Maskvą, SSRS 2-osios saugumo valdybos (MGB) tyrimo skyrių, kuris apibendrindavo faktus, susijusius su Reicho vadovybės mirtimis.
Specialiosios tarnybos (KGB) pirmininko Ivano Serovo pavedimu visi daiktai ir dokumentai ypatinga tvarka saugomi specialioje žinybos archyvo patalpoje.
„Smerš“ ir NKVD dokumentai, patvirtinantys A.Hitlerio mirtį, šalies vadovybei iš Berlyno buvo nusiųsti 1945 metų gegužės pabaigoje. Birželio 16 dieną KGB vadovas Lavrentijus Berija pranešė Josifui Stalinui ir Viačeslavui Molotovui apie fiurerio palaikų atpažinimo aktus bei ekspertizės rezultatus, taip pat sulaikytų vokiečių liudijimus.
Oficialūs sovietų vyriausybės pareiškimai apie darbo rezultatus ieškant A.Hitlerio ir jo aplinkos palaikų, stomatologiniai dokumentai ir kiti tyrimai atpažįstant pagrindinių nacistų palaikus nebuvo paskelbti.
Visą interviu tekstą agentūra „Interfax“ rengiasi paskelbti savo svetainėje antradienį.
