Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 6d. 14:46

Iš istorijos nesimokoma: knygoje apie migrantus Kuršių nerijoje – paralelės su dabartine Europa

Senieji Kuršių nerijos gyventojai, 1942 m. nuotr.
Neringos Muziejai / Senieji Kuršių nerijos gyventojai, 1942 m. nuotr.

Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – Kuršių nerija dažnai žinoma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo Kuršių nerijoje istorijos? Tokie klausimai paskatino Klaipėdos universiteto istoriką Vasilijų Safronovą išleisti knygą „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“, kurioje siūloma pažvelgti į Kuršių neriją kaip į nuolatinių migracijų vietą.

Klaipėdos universiteto istorikas sako, kad jeigu prievartinę emigraciją laikome blogiu ir sutinkame, kad ją kelia kariniai konfliktai, atrodytų, pamoka aiški: „nereikia karinių konfliktų, bet jie tęsiasi, įtampos tęsiasi“.

V.Safronovo teigimu, gyventojų migracijos Kuršių nerijos pusiasaliui būdingos per visą jo apgyvendinimo istoriją, nuo pat tada, kai nerija buvo apgyvendinta skirtingų gyventojų bangų. „Kaimai steigėsi prie vietovių, kurios buvo apsuptos smėlio ir tas smėlis buvo pustomas – ne vienas kaimas yra užpustytas Kuršių nerijoje,“ – pasakojo istorikas.

Istorikai, tyrinėjantys priverstinės migracijos reiškinį, dažnai pasitelkia Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pavyzdį, vesdami paralelę su tuo, kas šiandien vyksta Europoje.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, Raudonajai armijai 1944 m. liepos mėn. įžengus į Lietuvos teritoriją, Vokietijos karinės vadovybės įsakymu buvo pradėta Klaipėdos krašto gyventojų, įstaigų ir įmonių evakuacija į Vokietiją. Iš namų turėjo pasitraukti apie 98 proc. gyvenusių Klaipėdos krašte, Klaipėdos mieste liko tik 28 civiliai gyventojai.

Nors nemažai gyventojų žuvo per evakuaciją, sėkmingai pasiekę naują gyvenamąją vietą pasklido įvairiose Vokietijos vietovėse, Šiaurės Vokietijoje. Evakuoti vėliausiai, paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais, atsidūrė Danijoje. Senųjų Klaipėdos krašto gyventojų palikuonys šiuo metu gyvena visame pasaulyje.

„Pasklidimas šiandien gyventojų, kurie turi kažkokį ryšį su Kuršių nerija, arba jų tėvai turi ryšį su Kuršių nerija, yra gerokai įvairesnis: jų galima rasti ir Šiaurės Amerikoje, ir Švedijoje“, – sakė V.Safronovas.

 B.Aleknavičiaus nuotr., Lietuvos centrinis valstybės archyvas/Senbuvis nidiškis Mikas Engelynas (1882-1972) – vienas iš nedaugelio senbuvių, atsispyrusių 1958 m. prasidėjusiai senųjų Kuršių nerijos gyventojų išvykimo į Vokietiją bangai, 1967 m. nuotr.
B.Aleknavičiaus nuotr., Lietuvos centrinis valstybės archyvas/Senbuvis nidiškis Mikas Engelynas (1882-1972) – vienas iš nedaugelio senbuvių, atsispyrusių 1958 m. prasidėjusiai senųjų Kuršių nerijos gyventojų išvykimo į Vokietiją bangai, 1967 m. nuotr.

Istoriko teigimu, suvokimas, kad ne tik lietuviakalbiai gyventojai gali būti laikomi Lietuvos diasporos nariais, gali kurti naują išeivijos sampratą: „Viena vertus, Lietuvos diaspora dažnai laikomi žmonės, kurie yra lietuviakalbiai, kurie save laikė lietuviais ir išvyko. O kita vertus, į išeivius vis dėlto reikėtų žiūrėti plačiau, ne tik į lietuviakalbius žmones, juk ir tie patys žydai daug šimtmečių gyveno Lietuvoje, šiandien yra pasklidę po visą pasaulį. Be abejo Kuršių nerijos gyventojai taip pat“, – pasakojo Safronovas, „Kiek jie save laikė lietuviais ar Lietuvos dalimi tuo laikotarpiu, čia kitas klausimas. Tikriausiai, dauguma jų savęs nelaikė Lietuvos dalimi, bet kas mums trukdo šiandien juos laikyti Lietuvos dalimi, juolab, kad tarpukariu dauguma jų buvo Lietuvos respublikos piliečiai.“

Istorikai, tyrinėjantys priverstinės migracijos reiškinį, dažnai pasitelkia Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pavyzdį, vesdami paralelę su tuo, kas šiandien vyksta Europoje. V.Safornovo teigimu, paralelių tarp Antrojo pasaulinio karo sukeltų priverstinių gyventojų migracijų ir šiandien vykstančių pabėgėlių migracijos procesų Europoje, esama daug.

„Kariniai konfliktai niekur nedingo. Bet kokie kariniai konfliktai gimdo prievartines migracijas. Šiandien girdime tik iš žiniasklaidos priemonių, kad vyksta gyventojų migracija Viduržemio jūros regione arba Artimuosiuose Rytuose, bet europiečiai tai patyrė – per Pirmąjį pasaulinį karą ir per Antrąjį pasaulinį karą. Tų pamokų, aišku, galima mokytis, tik klausimas, ar kas nors nori apskritai ko nors išmokti iš istorijos. Cicerono garsi frazė, kad istorija yra gyvenimo mokytoja, bet panašu, kad iš jos niekas nesimoko“, – pasakojo istorikas.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min