Mažai žinoma apie smurtą valstiečių, miestiečių, žydų aplinkoje, bet duomenų apie bylas tarp bajorų išliko.
Kartais teisiniai nesutarimai šeimose kildavo ir be smurto. Broliai, vaikai, tėvai bylinėdavosi su artimaisiais ir giminaičiais dėl turto, palikimo, kraičio, pasogos. Štai 1717 m. vienas Vilniaus pavieto bajoras byloje kaltino „nedorą senelę“ dėl to, kad ji nesąžiningai sudarė turto paveldėjimo dokumentus.
Įtūžis peržengia visas ribas
Žinomi ir smurto šeimoje atvejai prieš kraujo giminaičius bei sutuoktinius. Pasitaikydavo smurto prieš tėvą ar motiną atvejų, nors Lietuvos Statute už tokį nusikaltimą grėsė mirtis.
Štai 1743 m. Giedraičių šeimos konflikto metu Severo-Naugardo pavieto vėliavininkas Vladislovas Giedraitis skundėsi, kad jo sūnus Dobrynės žemės grafas Kazimieras Giedraitis sumušė tėvą kelyje, parvertė, valkiojo žeme, vėliau įkalino savo dvare.
1753 metais Vilniaus pavieto stovyklininkas Benediktas Oganovskis skundė savo priešininkus Gurskius, kad jie, užpuolę Musninkų valdas, suėmė ir įkalino jo besilaukiančią žmoną Oną ir vienerių metų dukrą Kunigundą.
Mergaitę nelaisvėje laikę antpuolininkai išvertė iš lopšio, motina buvo mušta, kalinta, įžeidinėta, po to išvyta iš dvaro/ Moteris prarado kūdikį. Po kiek laiko mirė ir sumuštosios dukra Kunigunda.
Mergaitę nelaisvėje laikę antpuolininkai išvertė iš lopšio, motina buvo mušta, kalinta, įžeidinėta, po to išvyta iš dvaro/ Moteris prarado kūdikį. Po kiek laiko mirė ir sumuštosios dukra Kunigunda.
Smurtu kaltintas Tadas Gurskis buvo sumuštosios moters sūnus iš pirmos santuokos ir mergaitės brolis.
Bajoras Kazimieras Andriuškevičius 1780 m. buvo kaltintas dėl smurto prieš motiną Magdaleną, kurią, anot liudininkų, tampė už plaukų, mušė kumščiais.
„Broliškos“ turto dalybos
Kartais tarpusavyje smurtaudavo broliai ir seserys. Liudvikas ir Kotryna Jelinskiai 1747 ir 1749 m. skundėsi dėl smurto jų valdose Ambražiškiuose (prie Giedraičių). Juos sumušė Kazimieras Jelinskis – brolis, kuris su pavaldiniais nuolat smurtavo prieš L.Jelinskio pavaldinius, buvo suorganizavęs net antpuolį.
1750 metais kaltinamieji pateikė savo versiją. Pasak jų, Liudvikas ir Kotryna Jelinskiai buvo skolingi, o 1749 m. pati K.Jelinska sumušė brolienę Konstanciją. Taigi kaltinimai dėl smurto šeimoje buvo abipusiai. 1755 metais Vilniuje aplankyti mirštančio tėvo atvyko Liudgarda Tomilovičova ir jos sesuo LDK artilerijos leitenanto žmona Kotryna Medzeržecova, pastarąją ir sumušė brolis Vincentas Jurevičius.
1730 m. po konflikto dėl pasogos Monika Choinovska, kilusi iš Seibutų Romanovičių, buvo pakviesta į svečius Sutkiškiuose (prie Kernavės), o ten ją sumušė brolis Kazimieras. 1745 metais Pikeliškėse vyko brolių Kazimiero ir Mykolo Šimkovskių smurtinis konfliktas. Po tėvų mirties Pikeliškių dvaras turėjo atitekti abiem broliams, bet vyresnysis Mykolas, anot ieškovo, siekė daugiau.
Jis pakvietė Kazimierą pasitarti, o jam atėjus ėmė įžeidinėti. Mykolas sumušė K.Šimkovskį ir jo žmoną Oną, pasivijo iki jo valdų, įsiveržė į namus ir ten smurtavo prieš artimąjį.
Karščiausiai užverda giminingas kraujas
Smurtaudavo ir tolimesni giminaičiai. 1782 metais Dizmas Oganovskis buvo kaltintas dėl smurto prieš dėdę Trakų teismo regentą Pranciškų Oganovskį. Anot liudininkų, sūnėnas atėjo į kambarį Vilniuje, kuriame gyveno giminaitis, ir sumušė jį.
1786 metais vyko Kybartų šeimos konfliktas. Grubiškiuose (netoli Inturkės) vyro sūnėnas Ignotas Kybartas su žmona Marijona įsiveržė į tetos Ievos Kybartienės valdas, sumušė ją kumščiais ir lazdomis.
1755 m. mirtimi pasibaigė Tovianskių giminės konfliktas Inturkėje. Prie bažnyčios buvo nušautas Lietuvos Brastos pavieto iždininkaitis Motiejus Geraltas Tovianskis, o keli jų giminės atstovai bei pavaldiniai sužeisti.
1755 m. mirtimi pasibaigė Tovianskių giminės konfliktas Inturkėje. Prie bažnyčios buvo nušautas Lietuvos Brastos pavieto iždininkaitis Motiejus Geraltas Tovianskis, o keli jų giminės atstovai bei pavaldiniai sužeisti. Liudininkai teigė, kad dėl šio nusikaltimo kaltas buvo Vilniaus pavieto tiltininkas Tadas Geraltas Tovianskis ir jo pagalbininkai.
Buitiniai konfliktai su kriminaline atomazga
Rasta mažiau bylų apie smurtą tarp neturinčių kraujo ryšių giminaičių. Pasitaikydavo smurto prieš sutuoktinius. Žinoma bylų, kuriose vyras net atimdavo gyvybę savo sutuoktinei. Štai 1748 m. Vilniuje Matas Simanavičius nužudė žmoną Oną. Įkaušęs nakčia jis mušė dar miegojusią sutuoktinę, tampė, nuo sumušimų ji ir mirė.
Ne visi vyrų smurto veiksmai prieš sutuoktines baigdavosi mirtimi. 1783 metais vyrą Juozapą Brisą dėl smurto Vilniuje prieš ją ir jos draugę Angelę Ivanską kaltino Kotryna Brisova. Jis atėjo į žmonos draugės namus, sumušė moteris, išgąsdino A.Ivanskos vaikus.
Buvo ir vyrų ar jų giminaičių kaltinimų sutuoktinėms dėl žmonos smurto prieš vyrą. Štai 1758 m. byloje Livonijos stalininkas Juozapas Šadurskis kaltino brolienę Bogumilą Šadurską dėl savo vyro Jono Šadurskio nunuodijimo. Kaltinamoji neigė kaltę, teigė, kad arbatą, kurią išgėrus mirė jos sutuoktinis, gėrė ir kiti. Be to, arbatą virė ne ji, o tarnaitė bajoraitė Marijona Žilevičiūtė, kuri savo kaltės nepripažino.
Kartais prieš uošvius smurtaudavo žentai. 1775 metais Adomas ir Kotryna Didžiuliai skundė žentą Juozapą Klimaševskį, kuris atvyko į Hanevo (dabar Baltarusija) palivarką ir lazda sumušė uošvius.
Žmona prieš vyrą, vyras prieš žmoną
1717 m. vykusiame Pesliakų šeimos konflikte randami kaltinimai įvairiems šeimos nariams: vyro – žmonai ir posūniui bei podukrai, pastarųjų – vyrui ir patėviui. Marijona Pesliakova ir jos sūnus iš pirmos santuokos Jurgis Goscevičius sutuoktinį ir patėvį Bazilijų Pesliaką kaltino smurtu prieš posūnį, podukrą ir ją pačią Mikailiškėse.
775 metais Adomas ir Kotryna Didžiuliai skundė žentą Juozapą Klimaševskį, kuris atvyko į Hanevo (dabar Baltarusija) palivarką ir lazda sumušė uošvius.
Jis kaltintas, jog sužeidė savo posūnį ir sutuoktinę kardu, Milašiūnų kaime smurtavo prieš žmonos dukrą iš pirmos santuokos Konstanciją. Vėliau žmona kaltino sutuoktinį, kad jis ją užpuolė, kai M.Pesliakova lankėsi teismo reikalais Vilniuje.
Įsiveržęs į namus Užupyje, B.Pesliakas vaikėsi su kardu, mušė sutuoktinę. Tačiau kaltinamasis teigė, kad žmona susidėjo su saksais (matyt, kareiviais, nes procesas vyko Šiaurės karo metu), už jo nugaros rezgė finansines machinacijas. O posūnis po pamaldų jį primušė Mikailiškėse (dabar Baltarusijoje) verba (buvo Verbų sekmadienis), vėliau sužeidė kardu, o po to Milašiūnų valdose jį sumušė jau ir sutuoktinė, posūnis, podukra bei jų valstiečiai.
Štai kokios sudėtingos buvo smurto šeimoje bylos.
Nusikaltimai šeimose vyko, bet jų procentas tarp smurtinių teisinių nusižengimų buvo menkas. Dėl smulkesnių nusikaltimų šeimose į teismą kreiptasi rečiau.
