Anglijos ir Lietuvos dvarininkų skirtumai
Keliaudamas Vokietijoje, Anglijoje ar kitose šalyse vargiai rasi tiek apleistų dvarviečių, kiek jų galima išvysti Lietuvoje. Ne išimtis ir Šiaulių regiono dvarai.
„Šiaulių apskrityje šiandien suskaičiuotume apie šimtą dvaro sodybų ar jų fragmentų, kur dar yra ką saugoti. Maždaug pusė iš jų įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Šiems objektams taikoma teisinė apsauga“, – teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys.
„Neretai girdime priekaištus, kad į Kultūros vertybių registrą įrašyti dvarų pastatai griūna dėl to, kad yra per daug saugomi, o jų tvarkybai keliami per dideli reikalavimai. Tai netiesa. Net ir pasidairę po artimiausias apylinkes įsitikintume, kad dvarai, neturintys teisinės apsaugos, nyksta žymiai sparčiau. Jei situacija nesikeis, iš daugelio tokių liks tik vietovardžiai“, – pastebi R. Budrys.
Paveldo sergėtojai mano, kad dėl istorinių pastatų nykimo labiausiai kaltas jų netinkamas valdymas. Netrūksta atvejų, kai dvarus niokoja netgi patys savininkai, ardo, pardavinėja statybines medžiagas. Neatmetama, jog dvarvietės neretai perkamos su intencija, jog kada nors sunykusių istorinių pastatų vietoje būtų galima suręsti naujoviškus statinius.
kol kas neturime efektyvių mechanizmų, kurie priverstų dvarų valdytojus savo turtą tvarkyti.
„Nesuprantu, kodėl lietuviai, įsigiję vertingus paveldo objektus, nėra linkę savo turto saugoti ir dažnai netgi įsižeidžia, jei šią pareigą primename. Kokiam nors anglui ar vokiečiui tokių klausimų nekyla, o juk reikalavimai jų šalyse žymiai griežtesni. Štai Anglijoje savivaldybė, pastebėjusi apleistą privatų paveldo objektą, turi teisę jį savo lėšomis sutvarkyti. Vėliau sąskaita už atliktus darbus pasiunčiama savininkui“, – sako R. Budrys.
Baudos dvarininkų nedrausmina
Lietuvos kultūros paveldo sergėtojams dėl neprižiūrimų pastatų tenka kautis teismuose.
„Deja, kol kas neturime efektyvių mechanizmų, kurie priverstų dvarų valdytojus savo turtą tvarkyti“, – teigia R. Budrys. Tą puikiai iliustruoja daug metų besitęsiantys teisminiai ginčai su Radviliškio rajone esančio Raudondvario dvaro rūmų šeimininku.
„Mes jam kantriai rašome reikalavimus, už kurių nevykdymą, praėjus nustatytiems terminams, skiriame baudas, tačiau teismas nusprendžia, kad esame neteisūs ir vėl visas procedūras pradedame iš naujo. Taip ir sukamės ratu metų metus. Štai prieš kelias savaites vėl pralaimėjome administracinėje byloje, mat teismas nesuprato, už ką Raudondvario rūmų šeimininkui skyrėme 600 litų baudą, juk žmogus nieko nepadarė. Negalėčiau nesutikti, tikrai nieko nepadarė – nuvykę į Raudondvarį galima išvysti tą patį griuvėsių vaizdą. Gaila, bet beprasmiškai ieškant teisybės teismuose, Raudondvario rūmai griūva. Iš esmės jokiomis baudomis, net ir tuo atveju, jei jos būtų žymiai didesnės, paveldo tvarkyti neįmanoma. Reikia geros valios ir supratimo“, – mano R. Budrys.
Paveldo sergėtojas nesiryžta prognozuoti, kaip neprižiūrimų dvarų sodybų likimą galėtų lemti jų paėmimas visuomenės poreikiams. Tokiu atveju šių objektų priežiūra taptų valstybės našta. Ar tuomet dvarams būtų lemta prisikelti ar bent jau liautis griuvus, neaišku.
Praktiškai nė vienas rajono ar miesto savivaldybės paminklotvarkininkas pilnai nesivadovauja taisyklėmis.
Paveldą marina valdininkų neveiklumas
Kultūros vertybių būklę turėtų stebėti ir savivaldybių paveldosaugininkai, bet realiai jie vangiai tą daro arba apskritai nedaro. Kultūros departamento atstovai buvo šokiruoti, išvydę savivaldybininkų nuveiktus darbus.
„Praktiškai nė vienas rajono ar miesto savivaldybės paminklotvarkininkas pilnai nesivadovauja taisyklėmis. Dažniausiai surašant apžiūros aktą yra apibūdinamos vertingosios savybės ir konstatuojama objekto būklė (gera, patenkinama, bloga), bei pridedamos kelios objekto fotografijos. Deja, iš pateiktų aktų neįmanoma nustatyti, ar objekto apžiūra buvo vykdoma periodiškai, ar yra pirminė, neišsamiai pateikti vertingųjų savybių pokyčiai ir neįvardytos būklės kitimo priežastys, todėl Departamento teritoriniams padaliniams ir Departamentui yra sudėtinga parengti stebėsenos apibendrinimą ir prognozavimą“, – teigiama naujausioje Kultūros paveldo departamento ataskaitoje.
Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje dėl kultūros vertybių apsaugos teko pateikti 7 reikalavimus Šiaulių apskrities savivaldybėms.
Kas nuplaus valstybės gėdą?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė apleistas ir neprižiūrimas kultūros vertybes buvo pavadinusi šalies gėda. Kaip išeitį šalies vadovė siūlė dvarvietes ir kitus kultūrinius objektus pritaikyti kultūriniam turizmui. Kada ši valstybės gėda bus nuplauta, nežinia. Šiuo metu viešojoje erdvėje pristatomos kultūrinio turizmo iniciatyvos greitai nuslopsta ir išblėsta. Kultūriniu turizmu tampa įprasta vadinti net valdininkų keliones į užsienį.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė apleistas ir neprižiūrimas kultūros vertybes buvo pavadinusi šalies gėda.
Nacionalinėje turizmo plėtros programoje kultūriniam turizmui plėtotis – taip pat neaiškios galimybės. Pripažįstama, kad dėl sudėtingos kultūros vertybių registravimo tvarkos, tikslių registravimo ir kitų duomenų nebuvimo, kultūros vertybes pritaikyti turizmui – sunku.
Iki šiol Kultūros ministerija neturi teisės administruoti ES struktūrinių fondų lėšų. Pavyzdžiui, ES pinigus paveldo, kultūros objektams – dvarams, bažnyčioms ar muziejams tebeskirsto Ūkio ministerija.
Neseniai Vyriausybės strateginis komitetas sutiko, kad kultūrai 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje būtų skirta 9 proc. Europos Sąjungos paramos. Viešai išsakyta Kultūros ministro nuomone, ši suma – minimali, kurios reikia kultūros sričiai.
Grafo Zubovo dvaras prisikėlė ir be ES lėšų
Pasirodo, ne visiems lietuviams svetima dvarininkiška kultūra. Nors ir lėtai, bet kai kurie dvarai Šiaulių rajone atgyja, jau pritaikyti kultūriniam turizmui. Vienas iš pavyzdžių – Bubiuose, XIX a. Grafo Zubovo dvaras, kuriame dabar veikia užsieniečių pamėgtas viešbutis. Vladimiras Keclachas jį nusipirko iš Zubovų anūkės mirštantį, išpuvusiomis grindimis ir košiamą vėjo.
„Ji sakė, kad dvarą parduos tik žmogui, kuris jai patiks. Paveldėtoja turėjo ne vieną susitikimą. Pasikalbėjusi su manimi nesudvejojo ir dvarą sutiko parduoti man“, – sako V. Keclachas. Dvaras jam nebuvo užgaida.
„Iš tremties grįžusiai mano šeimai trejus metus teko gyventi dvaro kumetyne. Man buvo devyneri, kai devynių asmenų šeimai teko glaustis 12 kvadratinių metrų patalpoje“, – pamena V. Keclachas. Jis sugebėjo jį naujam gyvenimui prikelti ir be Europos Sąjungos lėšų.
Šiuo metu Grafo Zubovo dvaras yra įtrauktas į saugomų paveldo objektų sąrašą, jį rekonstruojant buvo išsaugotas pastato autentiškumas, išlikusios nepakeistos sijos. Šiuo metu dvare veikia ne tik autentika dvelkiantis vyno rūsys, bet ir SPA centras, garinė pirtis ir baseinas.
Dvaras Bubiuose pradėjo formuotis, kai Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių apylinkes, padovanojo savo meilužiui grafui Platonui Zubovui. Šiame dvare kažkada veikė pradžios mokykla, kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos. Bubių dvaro sodybos ansambliui taip pat priklausė didelis parkas, arklidė, grūdų sandėlis, sodininko namas, sarginė, mokytojų namas, trys kumetynai ir kiti pastatai. Kitiems savininkams priklausantys minėti statiniai šiuo metu labai menkai terūpi, kas verčia Grafo Zubovo dvaro lankytojus griebtis už galvos.
