Nepaisant didelio juos skyrusio nuotolio, skirtingų gyvenimo sąlygų, geografinės platumos, – susivokė viena tauta esantys.
Namie liks tik kapai?
 |
| Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodų nuotr./Legendinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno žūties diena tapo viso pasaulio lietuvių vienybės minėjimo data. |
Dėl sunkių gyvenimo sąlygų tėvynėje, carizmo rusifikacinės politikos emigracija vis augo, pasiekdama intensyviausią Europoje airių emigraciją. Dėl to nuo pat masinės lietuvių išeivystės pradžios 1868 m. tautinio judėjimo vadovai emigraciją vertino nepalankiai, nes manyta, jog tai silpnina tautos jėgas.
Jau dr. Jono Basanavičiaus redaguojamoje „Aušroje“ pasirodė perspėjimai, kad jei lietuviai ir toliau taip emigruos, namie liks tik kapai. Dr. Vincas Kudirka „Varpe“ kritikavo emigraciją, nors tai buvo objektyvus ekonominių sąlygų padarinys, kuriam niekas negalėjo užkirsti kelio.
Didelį vajų prieš emigraciją vykdė niekada nepailstantis Juozas Tumas-Vaižgantas, po 1911 m. kelionės į JAV, pamatęs lietuvių vargus, pavadinęs šią šalį „Mefistofelio viešpatija“.
Vaižgantas kitais metais išleido knygą „Ten gera, kur mūsų nėra, arba neapleiskime Tėvynės“, perskaitė apie 40 paskaitų, kuriose įrodinėjo, kad emigracija yra nuostolinga: emigrantai išveža daug pinigų, patiria daug skriaudų, dalis jų nebegrįžta į Lietuvą.
Neįkainojama emigrantų parama
Tačiau netrukus suvokta, kad tarpusavio ryšiai pajudėjo abiem kryptimis, kad emigrantai gali atnešti didelę naudą negerovių kamuojamai tautai. Amerikos lietuviai jau gebėjo ne tik sukurti savo kultūrinę aplinką su gausia spauda, organizacijomis, politinėmis srovėmis, bet ir padėti gimtinei finansiškai ir politiškai.
Kovojant dėl nepriklausomybės JAV lietuviai rinko lėšas Lietuvos siekių viešinimui, literatūros leidimui įvairiomis kalbomis, siuntė savo atstovus į konferencijas Šveicarijoje, kuriose Europos ir JAV lietuviai svarstė Lietuvos likimo reikalus, galimybę pasiekti nepriklausomybę, būsimos Lietuvos valstybės ribas.
Lietuvai tapus suverenia valstybe, Amerikos lietuviai rėmė tėvynę ne tik ekonomikos, finansų, bet ir karinėje, kultūros srityse. Išeivių pastangomis Lietuva gavo 1,8 mln. JAV dolerių paskolą, amerikiečiai steigė Lietuvoje bendroves, bankus, kooperatyvus, įmones, krautuves ir būtų dar daugiau padarę, jei ne iš carizmo paveldėtos Lietuvos valdininkų ligos: kyšininkavimas, korupcija ir biurokratizmas. Svarbi buvo JAV lietuvių talka įsivedant litą, ginant kraštą Lietuvos kariuomenės gretose, ruošiant ir vykdant Klaipėdos prisijungimą.
Subrendusi Lietuvos valstybė, tarsi atsidėkodama už neįkainojamą paramą, atsisuko veidu į išeiviją. 1926–1930 m., plūstelėjus naujai išeivijos bangai į Pietų Amerikos šalis, Lietuvos Vyriausybė įsteigė savo diplomatines atstovybes Brazilijoje, Argentinoje, Paragvajuje ir Urugvajuje, kad galėtų betarpiškai rūpintis lietuvių išeivių padėtimi tolimuose kraštuose, taip pat finansiškai rėmė išeivių laikraščius, pradines mokyklas, siuntė mokytojus, kunigus, padėjo plėtoti kultūrinę veiklą. Mezgėsi tampresni ryšiai, kūrėsi JAV ir Lietuvos verslininkų, ekonominių organizacijų bendri planai rūpintasi Amerikos kapitalo atėjimu į Lietuvą, Lietuvos eksporto didinimu į JAV, turizmo plėtojimu.
Išeiviją vienijantį, nutautėjimą stabdantį vaidmenį užsibrėžė atlikti 1932 m. vasario 7 d. Kaune įkurta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR).
Visi kartu sieksime sukurti tinklą, į Lietuvos gyvenimą įtraukiantį už šalies ribų gyvenančius aukšto lygio profesionalus.
Vienijanti didvyrių žūtis
Ramų DULR darbą sukrėtė tragedija – lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūtis. Šis skrydis tapo nemirtingu žygdarbiu, nutiesusiu tarp išeivijos ir Lietuvos vienybės ir pasiaukojimo tiltą.
DULR iniciatyva, pasiūlius Lietuvos generaliniam konsului Niujorke Povilui Žadeikiui, liepos 17-oji – didvyrių žūties diena – pasirinkta kaip Amerikos, o vėliau ir viso pasaulio lietuvių vienybės minėjimo data. DULR kvietė tą dieną pamiršti politinius ginčus, visus asmeninius ar visuomeninius pažiūrų ar luomo skirtumus, visus pykčius ir asmenines ambicijas, pajusti dvasinį ryšį su visa tauta, išsibarsčiusia po pasaulio žemynus. (Dar vienas lietuvis Feliksas Vaitkus perskrido vandenyną 1935 m. gegužę).
1935 m. rugpjūčio 11 d. DULR surengė I pasaulio lietuvių kongresą (dalyvavo keli šimtai delegatų ir apie 3000 svečių), skirtą DULR uždaviniams įgyvendinti ir lietuvybei stiprinti.
Kongrese įkurta nepartinė „Pasaulio lietuvių sąjunga“, turėjusi suvienyti apie 1000 įvairių išeivijos organizacijų, išplėsti mokyklų tinklą, prekybą, kurti žemės ūkio kolonijas užsienyje. 1937 m. pasirodė pirmasis „Pasaulio lietuvio“ žurnalo numeris, kuriame buvo rašoma apie išeivijos gyvenimą, įvairių šalių lietuvių kolonijų gyvenimą, renginius, mokyklėles vaikams. JAV lietuvių treneriai ir žaidėjai (Feliksas Kriaučiūnas, Petras Talzūnas, Pranas Lubinas ir kt.) ne tik išmokė žaisti aukšto lygio krepšinį, bet ir padėjo Lietuvos krepšinio komandai laimėti Europos krepšinio čempionų vardus Rygoje 1937 m. ir Kaune 1939 m. Sportiniai ryšiai plėtoti nuosekliai, 1938 m. Tautinėje olimpiadoje Kaune dalyvavo žinomiausi užsienio šalių sportininkai lietuviai.
Po okupacijos – nauja banga
Vieningo darbo planus ir padarytą gerą pradžią nušlavė okupacija, ilgas svetimųjų valdymas. Sovietmetis nutraukė natūralų bendravimą su užsienio lietuviais, padarydamas didelę žalą lietuvybei. Apie 70 000 lietuvių, vengdami sovietų represijų ar ištremti nacių, atsidūrė Vakaruose, kokybiškai papildydami išeiviją.
Kaip ir 1919 m., taip ir po II pasaulinio karo išeivija vėl susitelkė ties svarbiausiu klausimu – Lietuvos laisve ir valstybės atkūrimu, lituanistiniu švietimu, kalbos išlaikymu. Politinė užsienio lietuvių veikla, keliant Lietuvos okupacijos klausimus Vakarų valstybių politikams, surengtos konferencijos, totalitarinio sovietų režimo demaskavimas Vakaruose, Lietuvos nepriklausomybės bylos kėlimas – dar nėra tinkamai įvertinta, tačiau neabejotinai svariai prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.
Tautinis 1988 metų Lietuvos atgimimas įrodė, kad, nepaisant 50 metų slogaus išskyrimo, kartų ir įtakų skirtumo esame vienos tautos vaikai, vienos tėvynės patriotai, vienos valstybės piliečiai. Tęsiasi ir emigracija, įsikūrė naujos gausios lietuvių bendruomenės Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje.
„Globali Lietuva“
Migraciniai judėjimai dažnai vertinami kaip vieni svarbiausių šiuolaikinių iššūkių tautų ir valstybių likimui. Migraciniai judėjimai yra neatsiejama demografinių procesų dalis, o su jais susiję iššūkiai turėtų būti vertinami kaip galimybės.
Lietuviai yra diasporinė tauta – globalizacijos padariniai, ekonominiai, socialiniai ir politiniai motyvai nulėmė tai, kad nemaža dalis Lietuvos žmonių gyvena užsienyje. Kad nenutrūktų ryšiai su išvykusiaisiais, Lietuvos vyriausybė 2011 m. pradžioje sudarė „Globalios Lietuvos“ programą, kurios tikslas – skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos gyvenimą.
 |
| Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodų nuotr./Legendinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno žūties diena tapo viso pasaulio lietuvių vienybės minėjimo data. |
Jos esmė – dalijimasis patirtimi per užsienio lietuvių profesinius ir interesų susibūrimus, tarpusavio ryšių plėtojimas, lituanistinio švietimo palaikymas, socialinių tinklų kūrimas, užsienyje studijuojančio jaunimo draugijų skatinimas bei palaikymas ir pan.
Šios programos įgyvendinimą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, skatindama kitas valstybės institucijas ir įstaigas įsitraukti į savo specializuotą veiklos sferą su užsienio lietuviais susijusias iniciatyvas.
Neseniai įvykęs Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, taip pat 2012 m. rudenį JAV vyksiantis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, kurio vienas iš organizatorių yra Užsienio reikalų ministerija, yra puikūs „Globalios Lietuvos“ idėjos įprasminimo pavyzdžiai.
Lietuvos diasporos profesionalus jungiančių tinklų kūrimas yra viena iš prioritetinių sričių. Ministerija, pasitelkdama platų diplomatinių atstovybių tinklą, bendradarbiaus su jau šioje srityje pradėjusiais veikti partneriais ir visi kartu sieksime sukurti tinklą, į Lietuvos ekonominį, politinį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą įtraukiantį už Lietuvos ribų gyvenančius aukšto lygio profesionalus, kvalifikuotus įvairių sričių specialistus, siejančius save su Lietuva.
Vienybės su užsienio lietuviais diena – tai puiki proga mums prisiminti išsibarsčiusius tautiečius, o pastariesiems – tėvynę Lietuvą. Svarbu rasti modus vivendi visai plačiai po pasaulį išsibarsčiusiai tautai, turėti nuolatinį dvikryptį judėjimą tarp užsienio lietuvių ir Lietuvos.
