Tikimasi, kad pirmasis tomas apims laikotarpį nuo Jogailos karūnavimo Lenkijos valdovu iki Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Tikimasi, kad veikalas anglų kalba pasirodys jau kitąmet.
„Požiūriai kai kuriais klausimais labai skiriasi, bet jie artėja, nes daugiau žinoma. Mes, lietuviai, turbūt daugiausia žinojome, nes mums nebuvo kalbos barjero – slavų kalbomis mūsų istorikai skaito, o kitiems lietuvių kalba buvo barjeras. Bet dabar tas barjeras įveikiamas“, – trečiadienį BNS sakė Lietuvos istorikas prof. Zigmantas Kiaupa.
„Kita vertus, iš anksto galima pasakyti, kad į kai kuriuos dalykus požiūriai niekada nebus tapatūs. Bet to ir nesiekiama – bus išdėstytas ir vienas, ir kitas požiūriai, o skaitytojas spręs“, – pridūrė istorikas.
Idėją parašyti bendrą istorijos knygą iškėlė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentarai, į bendrą darbą pakviesti ir Baltarusijos istorikai.
Pasak Z.Kiaupos, Ukrainoje dėmesys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiui yra sustiprėjęs ir su šios šalies mokslininkais labai didelių diskusijų nėra. Tuo metu Baltarusijos istorikų požiūris į bendrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą pastaruoju metu tampa nuosaikesnis, sakė istorikas.
„Baltarusijos dėmesys istorijai buvo tiek sustiprėjęs, kad dešimtojo dešimtmečio pradžioje jie bandė ją pasisavinti ir laikyti LDK daugiau baltarusių negu lietuvių valstybe. Bet tai po truputį rimsta. Ateina jauni profesionalūs istorikai, neužsikrėtę gynybiniu nacionalizmu“, – BNS sakė Z.Kiaupa.
