Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 10d. 17:30

LYA pristato virtualią parodą, skirtą disidento ir kunigo J.Zdebskio 90-mečiui

Kunigas Juozas Zdebskis su Pirmajai Komunijai ruošiamais vaikais Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje. 1971 m. Fotonuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. / Kunigas Juozas Zdebskis su Pirmajai Komunijai ruošiamais vaikais Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje. 1971 m. Fotonuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA) parengė virtualią parodą, skirtą vieno žymiausių Lietuvos disidentų bei kovotojų už tikinčiųjų teises kunigo Juozo Zdebskio 90-osioms gimimo metinėms.

Kunigas J.Zdebskis kunigaudamas įvairiose Lietuvos parapijose, nepaisydamas egzistavusių apribojimų, ruošė vaikus Pirmajai Komunijai, per pamokslus kritikavo sovietų represinę politiką, tikinčiųjų teisių suvaržymus, ragino žmones nepasitikėti sovietine propaganda, skatino blaivybę, organizavo religinės literatūros gamybą, rinko medžiagą pogrindiniams leidiniams, aktyviai dalyvavo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veikloje.

Du kartus teistas ir kalėjęs už vaikų katechizaciją, ilgus metus persekiotas KGB, patyręs ne vieną saugumiečių provokaciją, 1986 m. vasario 5 d. kun. J.Zdebskis žuvo avarijoje. Palaidotas Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje (Lazdijų r.). Iki šiol netyla kalbos, kad skaudi eismo nelaimė galėjo būti surežisuota saugumiečių.

Virtualioje parodoje eksponuojami dokumentai ir fotonuotraukos iš Lietuvos SSR KGB Juozui Zdebskiui vestos operatyvinio ištyrimo bylos „Akiplėša" (rusiškai „Naglec"), Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai bei fotonuotraukos bei Rudaminos Švč. Trejybės parapijos klebono Alfredo Nėniaus darytos fotonuotraukos.

Su paroda galima susipažinti žemiau. Taip pat – Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje arba paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle.

1929 m. gegužės 10 d. Marijampolės apskrities, Krosnos valsčiaus, Naujienų kaime gimė vienas žymiausių Lietuvos disidentų, aktyvus kovotojas už tikinčiųjų teises, kunigas Juozas Zdebskis.

Mokydamasis Kalvarijos gimnazijoje, būsimasis kunigas subūrė ateitininkų būrelį. 1947 m. sovietinio saugumo buvo suimtas, apkaltinus priklausymu lietuvių tautiniam pogrindžiui, tačiau pritrūkus įkalčių, paleistas.

1948‒1952 m. J.Zdebskis mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1952 m. rugsėjo 21 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas suteikė kunigystės šventimus. Kunigavo Šiluvoje (Raseinių r.), Raseiniuose, Šiupyliuose (Šiaulių r.). Nuo 1956 m. rugsėjo tęsė teologijos studijas, tarnaudamas vikaru Kauno Vilijampolės bažnyčioje. „Giliai tikintis, stiprios valios ir labai paprastas“ ‒ apibūdino kunigą Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) agentas „Beržas“, 1956 m. lapkričio 28 d. teiktame pranešime.

Kunigui J.Zdebskiui dažnai tekdavo keisti parapiją. Jis kunigavo Šakiuose, Gudeliuose (Marijampolės r.), Alytuje, Leipalingyje, Kapčiamiestyje, Valakbūdyje (Šakių r.), Prienuose, Šlavantuose (Lazdijų r.), Rudaminoje (Lazdijų r.). Atlikdamas dvasininko pareigas, nepaisė griežtų vaikų katechizacijos apribojimų. „Vaikeliams reikia Dievą parodyti. Jei mes to darbo nedarysime, mus istorija pasmerks“, ‒ sakydavo jis. Už „įstatymų dėl bažnyčios atskyrimo nuo valstybės ir mokyklos – nuo bažnyčios“ pažeidimus, t. y. ‒ už vaikų ruošimą Pirmajai Komunijai J.Zdebskis 1964 m. ir 1971 m. buvo teistas ir atliko laisvės atėmimo bausmes.

„Mes kunigai turime dėkoti jums už šį ir panašius teismus. Šie faktai priverčia mūsų sąžines prakalbėti, neleidžia užmigti, priverčia apsispręsti“, ‒ kalbėjo J.Zdebskis 1971 m. lapkričio mėn. teismo salėje, nepaisydamas to, kad teisėjai jo paskutinį žodį keletą kartų bandė nutraukti. „Ir jei mūsų ‒ kunigų ‒ neteis teismai šiandien, mus teis tauta! Pagaliau ateis Aukščiausiojo teisingumo valanda. Šito bijoti mums kunigams tepadeda Dievas labiau, kaip Jūsų teismo!“

Teismai, kalinimai, įspėjimai, grasinimai, persekiojimas nepaveikė atkaklaus dvasininko. Per pamokslus jis drąsiai kritikavo sovietų represinę politiką, kalbėjo apie tikinčiųjų teisių suvaržymus, ragino žmones nepasitikėti sovietine propaganda, skatino blaivybę, ne kartą iš sakyklos pareiškė, kad yra sekamas saugumiečių. Nuo pirmųjų kunigavimo metų organizavo religinės literatūros gamybą, bendradarbiavo leidžiant antisovietinę spaudą, dalyvavo pogrindinės kunigų seminarijos kūrime, buvo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariu.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr./Kunigas Juozas Zdebskis aukoja Šv. Mišias. Iš kairės: 2. vyskupas Vincentas Sladkevičius, 3. kunigas J. Zdebskis. Ne vėliau kaip 1986 m. vasario 5 d.
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr./Kunigas Juozas Zdebskis aukoja Šv. Mišias. Iš kairės: 2. vyskupas Vincentas Sladkevičius, 3. kunigas J. Zdebskis. Ne vėliau kaip 1986 m. vasario 5 d.

Kunigas nuolat važinėdavo po Lietuvą rinkdamas protesto parašus dėl tikinčiųjų teisių pažeidimų, palaikė ryšius su Rusijos ir kitų SSRS respublikų disidentais. Ne kartą vyko į misionieriškas keliones: lankė katalikų tikėjimą išlaikiusius Pavolgio vokiečius, Armėnijoje, Gruzijoje, Moldovoje, Altajaus krašte, Kazachstane gyvenančius katalikus. J.Zdebskis taip pat lankė tremtinius, politinius kalinius, sovietinėje armijoje tarnavusius jaunuolius. Kunigo pastangų dėka pasaulio visuomenė per Vatikano radiją sužinojo apie į Kazachstaną atlikti karinės tarnybos išsiųstą būsimą kunigą Robertą Grigą, atsisakiusį duoti sovietinio kario priesaiką ir dėl to patyrusį fizinį smurtą.

1974‒1985 m. kunigaudamas Šlavantuose (Lazdijų r.), 1985‒1986 m. Rudaminoje (Lazdijų r.), J.Zdebskis toliau ignoravo vaikų katechizacijos apribojimus, didelį dėmesį skyrė patriotiniam vaikų auklėjimui, tikrosios Lietuvos istorijos mokymui, būrė tikinčio jaunimo būrelius, organizavo stovyklas, žygius į Šiluvą, Kryžių kalną, rengė sovietų valdžios draudžiamų švenčių Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Vasario 16-osios minėjimus. 1982 m. drauge su tikinčio jaunimo būrelio nariais ruošė draminį montažą, skirtą Romo Kalantos susideginimo dešimtmečiui.

Saugumas kunigą sistemingai sekė nuo 1960 m. pavasario. 1971 m. už „religine dogmatika maskuojamą antisovietinę agitaciją ir propagandą žodine ir rašytine forma“, jam buvo užvesta operatyvinio ištyrimo byla, nepalaužiamą charakterį ir kompromisų nepripažįstantį elgesį taikliai atspindėjusiu kodiniu pavadinimu „Akiplėša“ (rusiškai „Naglec“). J.Zdebskio sekime dalyvavo daugiau kaip šimtas agentų, jo namuose dažnai vyko kratos, buvo tikrinama korespondencija, klausomi pokalbiai.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr./Kunigas Juozas Zdebskis (antroje eilėje, stovi pirmas iš dešinės) su žmonėmis, atvykusiais į Angelės Ramanauskaitės teismą. Baltarusijos SSR, Astravas. 1979 m. liepos 18 d. Fotonuotrauka. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 884, l. 266-1. A. Ramanauskaitė buvo teisiama už tai, kad Bal
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr./Kunigas Juozas Zdebskis (antroje eilėje, stovi pirmas iš dešinės) su žmonėmis, atvykusiais į Angelės Ramanauskaitės teismą. Baltarusijos SSR, Astravas. 1979 m. liepos 18 d. Fotonuotrauka. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 884, l. 266-1. A. Ramanauskaitė buvo teisiama už tai, kad Bal

Saugumiečiai ir milicijos pareigūnai atkaklaus dvasininko atžvilgiu įvykdė ne vieną brutalią provokaciją. 1976 m. kovo mėn. alkoholio visiškai nevartojęs kunigas Vilniuje buvo sustabdytas milicininkų ir apkaltinus, kad automobilį vairavo neblaivus, nubaustas: iš jo atimtas vairuotojo pažymėjimas, o žinia apie tai paskelbta Lazdijų r. spaudoje.
1982 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos SSR KGB 5 tarnybos pažymoje užfiksuota, kad J.Zdebskio atžvilgiu „įvykdytos priemonės, siekiant kompromituoti jį kaip dvasininką bažnytinės vadovybės atžvilgiu“. 1979‒1980 m. saugumas platino kunigą kompromituojančius laiškus, rašytus neva jo suvedžiotų moterų. 1980 m. spalio mėn. buvo įvykdyta „specialioji priemonė“, kurios metu neaiškios kilmės nuodingomis cheminėmis medžiagomis apipurkšta kunigo automobilio sėdynė, siekiant sukelti apatinės kūno dalies sužalojimus ir paskleisti gandus apie jo apsikrėtimą venerine liga. Dokumente saugumiečiai pažymėjo, kad įvykdžius „specialiąsias priemones“, kunigas „buvo galutinai sukompromituotas“, jo aktyvumas sumažėjo. Ateityje buvo planuojama toliau jį stebėti bei kompromituoti tarp dvasininkijos ir tikinčiųjų.

1985 m. J.Zdebskis iš Šlavantų buvo perkeltas į Rudaminą (Lazdijų r.). Ir naujoje parapijoje KGB aktyviai jį sekė, rinko informaciją apie veiklą, įtarinėjo dalyvavimu „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ ir kitų pogrindinių leidinių leidyboje ir platinime, siekė užverbuoti daugiau agentų jo naujoje gyvenamojoje vietoje, stengėsi sumažinti kunigo įtaką jaunimui.

1986 m. vasario 5 d. kunigas J.Zdebskis žuvo avarijoje. Palaidotas Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje (Lazdijų r.). Iki šiol netyla kalbos, kad skaudi eismo nelaimė galėjo būti surežisuota saugumiečių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

20:17
01:09
02:13

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min