Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 13d. 07:54

Mažai žinoma Sausio 13-osios istorija: kaip B.Jelcinas Taline Lietuvos nepriklausomybę parėmė

Rusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai pasirašo pareiškimą Jungtinėms Tautoms
S.Kudarauskaitės nuotr. iš B.Jelcino muziejaus Jekaterinburge / Rusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai pasirašo pareiškimą Jungtinėms Tautoms

Diplomato Sigito Kudarausko vardą Lietuvoje prisimena nedaugelis, tačiau iškart po kruvinų Sausio 13-osios įvykių likimas jam lėmė suvaidinti svarbų vaidmenį. S.Kudarauskas, kaip oficialus Lietuvos atstovas Taline, sausio 13-osios vakare kartu su Latvijos, Estijos ir Rusijos atstovais pasirašė kreipimąsi į Jungtines Tautas, reikalaujantį imtis veiksmų dėl sovietų karių panaudotos jėgos Lietuvoje.

Rusijos vardu šį dokumentą pasirašė tuometinis Rusijos Aukščiausiosios Tarybos vadovas – Borisas Jelcinas. Anot S.Kudarausko, kuris B.Jelciną pažinojo asmeniškai, dabar tuometinis B.Jelcino vaidmuo ir indėlis į galiausiai pasiektą Lietuvos pergalę yra nepelnytai pamirštamas.

S.Kudarauskas su 15min pasidalino prisiminimais apie tų lemtingųjų dienų įvykius.

Į Taliną skubėjo naktį

Aktyvus Sąjūdžio dalyvis S.Kudarauskas nuo 1990 m. birželio ėjo oficialaus Lietuvos Vyriausybės atstovo Estijos Respublikoje pareigas. 1991 m. sausio 12 d. vakare, prieš pat prasidedant lemtingiesiems įvykiams, jis buvo Klaipėdoje ir ruošėsi kitą dieną grįžti į Taliną.

Tačiau vos S.Kudarauskui spėjus užmigti, jį pažadino bendrabučio, kuriame buvo apsistojęs, budinčioji, ir paragino įsijungti televizorių.

„Sako – žiūrėk, kas Vilniuje dedasi. Įsijungiu televizorių – tuščia. Tačiau po kurio laiko pradėjo rodyti Kaunas. Supratau, kad man reikia kuo greičiau atsidurti Taline. Ne iš baimės – tiesiog iš pareigos, kad ten galiu būti reikalingas“, – prisiminė S.Kudarauskas.

Supratau, kad man reikia kuo greičiau atsidurti Taline. Ne iš baimės – tiesiog iš pareigos, kad ten galiu būti reikalingas.

S.Kudarauskas iš karto sėdo į automobilį ir išvažiavo į Taliną. Jo nuojauta pasitvirtino. Jį pasikvietęs tuometinis Estijos užsienio reikalų ministras Lenartas Meris pranešė, kad Sausio 13-osios vakare į Estiją susitikti su Baltijos valstybių Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkais aptarti susidariusios situacijos ir galimų sprendimų atskrenda tuometis Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Borisas Jelcinas.

Rusija tuomet dar buvo viena iš sovietinių respublikų, tačiau šioje šalyje atsiskyrimo nuo SSRS nuotaikos jau buvo stiprios. Pasak S.Kudarausko, tada B.Jelcinas savo veiksmais aiškiai demonstravo, kad Rusiją laiko nepriklausoma nuo SSRS valstybe.

Wikimedia.org nuotr./Pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas
Wikimedia.org nuotr./Pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas

Pirmiausia L.Meris S.Kudarausko pasiteiravo, ar atvykti į susitikimą galės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Pasakiau estams – tikriausiai jis negalės atvykti. Techniškai tai beveik neįmanoma, be to, tokioje situacijoje jis nepaliks Lietuvos. Be abejo, pasiskambinau jam ir gavau patvirtinimą, kad tokioje situacijoje nėra net kalbos apie galimybę atvykti“, – sakė S.Kudarauskas.

Negalint atvykti V.Landsbergiui ir Lietuvos delegacijai, S.Kudarauskas tapo vieninteliu Lietuvos atstovu šiame svarbiame susitikime.

Su B.Jelcinu S.Kudarauskas buvo užmezgęs ir asmeninį ryšį. Prieš tapdamas diplomatu, S.Kudarauskas buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas kaip Sąjūdžio atstovas. Iš ten jis B.Jelciną pažinojo asmeniškai, buvo ne kartą artimai su juo kalbėjęsis. „O, ir tu čia“, – išvydęs S.Kudarauską nusistebėjo Rusijos vadovas.

Pataisyta pranešimo formuluotė

Atvykus B.Jelcinui, delegacijos susirinko Estijos premjero kabinete aptarti situacijos. Latvijai ir Rusijai atstovavo gausios delegacijos, tuo tarpu Lietuvai – tik S.Kudarauskas.

B.Jelcino komanda pateikė dokumento projektą, kuriuo siūlė keturių Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkams bendrai kreiptis į JTO generalinį sekretorių.

Latviams ir estams pasiūlytas dokumentas tiko, tačiau S.Kudarauskui užkliuvo viena eilutė – tai, kad dokumente kalbama apie „konfliktą tarp SSRS vadovybės ir sąjunginių respublikų“.

Kęstučio Svėrio nuotr./Sausio 13-osios įvykiai nuotraukose
Kęstučio Svėrio nuotr./Sausio 13-osios įvykiai nuotraukose

Pasinaudodamas pažintimi su B.Jelcinu, S.Kudarauskas ryžosi imtis iniciatyvos. Jis paprašė trumpos pertraukos prieš priimant galutinį sprendimą, o per ją pasiūlė dokumente padaryti pataisymą – įvardinti, kad konfliktas yra kilęs tarp SSRS ir nepriklausomų Baltijos valstybių.

B.Jelcinas tam pritarė be jokių ginčų. Po trumpos pertraukos dokumentas buvo pasirašytas.

„Taip dokumentas tapo visiškai kito rango. Kaip tarp savarankiškų, nepriklausomų valstybių“, – sakė S.Kudarauskas.

Bendrame pareiškime taip pat buvo pripažinta, kad šalys pripažįsta viena kitos nepriklausomybę. Sutarus dėl galutinės pareiškimo redakcijos, ją kartu su Latvijos, Estijos ir Rusijos Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkas iš pradžių Lietuvos vardu pasirašė S.Kudarauskas, o vėliau faksu – ir pats V.Landsbergis.

Lietuvos AT pirmininkas iki oficialaus pasirašymo taip ir nespėjo išvysti galutinės projekto redakcijos, tačiau S.Kudarausko pataisymai telefonu buvo aptarti su juo ir jis jiems pritarė.

„Taip sausio 13-ąją Rusija iš esmės pripažino mūsų Nepriklausomybę. (...) Ta atsitiktinė pažintis labai pravertė“, – sakė S.Kudarauskas.

Povilo Krivicko nuotr./Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas
Povilo Krivicko nuotr./Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas

Griežtai kalbėjo apie M.Gorbačiovą

Pasak S.Kudarausko, tą dieną palankumą Baltijos šalims B.Jelcinas demonstravo ir vėliau. Po sutarties pasirašymo B.Jelcinas kreipėsi į rusus kariškius ir įspėjo, kad iš Rusijos pašaukti SSRS armijos kariai nedalyvautų veiksmuose prieš teisėtas kitų šalių Vyriausybes, nes tai bus nusikaltimas prieš Rusijos konstituciją.

Nuskambėjo ir jo kreipimasis į Baltijos šalių rusakalbius gyventojus, kuriame jis akcentavo, kad Rusijos prieš tai jau pasirašytos dvišalės sutartys su Estija ir Latvija bei numatoma pasirašyti tokia pat dvišalė sutartis su Lietuva apgina rusakalbius gyventojus ir jie neturi ko baimintis.

Šiose sutartyse buvo minima, kad ją pasirašiusios šalys įsipareigoja pripažinti viena kitos nepriklausomybę bet kokia forma.

Galiausiai, prisiminė S.Kudarauskas, tos pačios dienos vidurnaktį vykusios spaudos konferencijos metu B.Jelcinas išsamiai atsakinėjo į žurnalistų klausimus, atskleidė asmeniškai sausio 13-osios rytą kalbėjęs su M.Gorbačiovu ir SSRS gynybos ministru Dmitrijum Jazovu.

Pasak diplomato, B.Jelcinas aiškiai ir nedviprasmiškai leido suprasti, kad netiki M.Gorbačiovo ir D.Jazovo versija, esą jie nieko nežinojo, o iniciatyva panaudoti jėgą gimė Lietuvoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Michailas Gorbačiovas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Michailas Gorbačiovas

Jau po vidurnakčio Estijos vyriausybės svečių namuose vykusios vakarienės metu S.Kudarauskas padėkojo B.Jelcinui už paramą ir pakvietė atvykti į Lietuvą. Vis dėlto kvietimu, nors ir neoficialiu, B.Jelcinas taip niekada ir nepasinaudojo.

S.Kudarauskas prisiminė dar vieną įdomų dalyką – B.Jelcino komandos žmonėms gavus informacijos, kad jam pavojinga grįžti lėktuvu į Maskvą, B.Jelcinas apsisprendė į Maskvą grįžti ilgesniu keliu – iš pradžių su automobiliu iki Leningrado, o iš ten su traukiniu.

Diplomatas teigė iš B.Jelcino komandos narių, tarp kurių buvo ir jo pažįstamų, supratęs, kad Rusijos AT vadovas gavo informacijos apie tai, kad su juo bus susidorota. Pakeisdamas kelionės planus, B.Jelcinas susidorojimo išvengė.

Žinių, kaip JTO reagavo į keturių Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkų pasirašytą kreipimąsi, S.Kudarauskas sakė neturintis, bet atkreipė dėmesį, kad vien pats tarptautinis dokumentų paskelbimas buvo svarbus žingsnis, tuo labiau kad juose buvo ir B.Jelcino parašas.

Nors Rusijos nepriklausomybė nuo SSRS tada buvo ribota, S.Kudarausko teigimu, tą dieną B.Jelcino išreikšta pozicija neabejotinai prisidėjo prie galiausiai Lietuvos pasiektos pergalės.

Jis sakė manantis, kad ryžtingas Lietuvai palankus tuomet Rusijoje populiaraus B.Jelcino požiūris buvo viena priežasčių, kodėl M.Gorbačiovas nesiryžo toliau eskaluoti situacijos.

„Jelcino toks veiksmas turbūt paveikė Gorbačiovą, kad vis tik tuo momentu buvo sustabdyta agresija“, – sakė S.Kudarauskas.

Jelcino toks veiksmas turbūt paveikė Gorbačiovą, kad vis tik tuo momentu buvo sustabdyta agresija

Pasikeitus valdžioms tapo nepageidaujamas

Kitą dieną, sausio 14 d., Taline įvyko didžiulis mitingas, skirtas Lietuvai paremti.

„Ne vienas iš estų tiesiog apgailestaudami man sakė – kada galų gale ir Estija paskelbs tikrą nepriklausomybę. Estai Lietuvą vadino ir buldozeriu, ir lokomotyvu“, – prisiminė S.Kudarauskas.

Vėliau S.Kudarauskas teigė B.Jelciną matęs tik vieną kartą – 1991 m. liepą Kremliuje, jį inauguruojant Rusijos prezidentu.

„Scanpix“/AP nuotr./Billas Clintonas ir Borisas Jelcinas 1995 metais
„Scanpix“/AP nuotr./Billas Clintonas ir Borisas Jelcinas 1995 metais

Estijoje S.Kudarauskas dirbo iki 1993 m: po 1992 m. Lietuvoje įvykusių rinkimų jis 15min sakė tapęs „nepageidautina asmenybe“.

„Naujas užsienio reikalų ministras grubiausiu būdu mane atšaukė iš tarnybos. Grįžau į Klaipėdos universitetą, toliau profesoriauti ir mokslais užsiimti. Nors neabejingas politikai esu iki šiol“, – teigė iki šiol Klaipėdoje gyvenantis S.Kudarauskas.

Paklaustas, kaip iš dabartinės pozicijos vertina sausio 13-osios įvykius Taline ir jų svarbą, S.Kudarauskas sakė, kad jaučiasi nuveikęs daug, tačiau tuo pačiu supranta, kad tokioje situacijoje atsidūrė dėl atsitiktinumo.

„Atsitiktinumas, kad 1989 m. liepos 14 d. Kremliaus autoūkyje pristigo laisvų automobilių ir manęs paklausė, ar aš sutinku važiuoti viena mašina su Borisu Nikolajevičium. Sutikau, jis irgi sutiko, ir taip mašinoje artimai susipažinome. Ir sausio 13-ąją mano pažintis pravertė. Žinoma, jei būtų ten dalyvavęs Landsbergis, ir Jelcino pažinojimas, ir supratimas būtų buvęs dar didesnis. Bet taip jau susiklostė, kad man teko...“, – sakė S.Kudarauskas.

Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

05:03
01:30
02:50

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie 15min