Pamatyti tikrai yra ką: jau prezidentūros kiemelyje lankytojus pasitinka istorinių asmenybių – trijų Lietuvos prezidentų – Antano Smetonos, Kazio Griniaus ir Aleksandro Stulginskio – bronzinės skulptūros, čia atsiradusios 1996 metais. Pačiame pastate, kuris dabar yra Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinys, lankytojų laukia įdomios ekspozicijos, supažindinančios su Lietuvos, o kartu ir prezidentūros istorija. Čia žmonės gali susipažinti su Lietuvos Respublikos relikvijomis, kitokia istorine medžiaga ar meno kūriniais, atspindinčiais valstybingumo raidą, įprasminančiais svarbiausius jos etapus, valstybės kūrėjus.
 |
| J.Šeškevičiūtės nuotr./Prezidento A.Smetoną įamžinęs paminklas Istorinės prezidentūros Kaune kiemelyje |
Įdomi ir pačios prezidentūros istorija. Ji pradėta statyti XIX a. viduryje, tačiau ne kaip valstybinė institucija, o kaip privatus gyvenamasis namas. Tačiau greitai ši pirklio Solomono Feinbergo rezidencija tapo valstybinio lygmens objektu: 1869 metais čia įsikūrė Kauno gubernatūros kanceliarija, o atkūrus Lietuvos valstybę, 1919 m. rugsėjo 1 dieną, į rūmus įsikėlė Lietuvos Respublikos prezidentas ir jo kanceliarija, kurie čia dirbo iki pat sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d.
Bajoriškos kilmės
Reikėtų paminėti, kad prezidentas čia ne tik dirbo, bet ir gyveno – jam buvo įrengtas kuklus butas. Šis pastatas pasirinktas todėl, kad tuo laiku Kaune trūko solidžių rezidencinio pobūdžio namų. Be to, šie rūmai buvo bajoriškos kilmės: Raseinių I gildijos pirklys S.Feinbergas jį statė ne pats, o 1860 m. nupirko iš rūmų patarėjo žmonos Pranciškos Belozerskienės. Pastaroji jį įsigijo iš kolegijos asiesoriaus našlės Floros Čechavičienės, kuri atstovavo vietinės bajorijos sluoksnį.
Kaune esančioje prezidentūroje įvyko ir paskutinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdis. Po po 1940 m. rusų okupacijos pastate buvo įkurdinti Pionierių rūmai, o nuo 1955-ųjų – Mokytojų namai. Rūmuose veikė ir kino teatras.
1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastatas buvo perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui. 2003 metais užbaigta ketverius metus trukusi pastato restauracija. 2005 metais, kaip jau buvo minėta, pastatas atiteko Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus žinion ir buvo atvertas visuomenei.
Nuo 1990-ųjų prezidentūra įtraukta į istorijos paminklų sąrašą, o 2003 metais įgavo kultūrinio paminklo statusą. Šis istorinis-kultūrinis objektas ne tik atspindi šalies valstybingumo istoriją, bet ir padeda rodyti deramą dėmesį valstybės kūrėjams ir atlieka visuomenės švietimo misiją.
Rubrikos idėja
„15min“ savo skaitytojams pristato rubriką, kurioje galima susipažinti su įvairiais mieste esančiais objektais, virtusiais neatsiejamais miesto simboliais – skulptūromis, pastatais, žmonėmis, vietomis. Rubriką laikraštyje rasite visą vasarą kiekvieną pirmadienį.
