Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 9d. 10:08

Rusijos kariuomenė buvo sustabdyta prie Kėdainių

Kėdainių geležinkelio stotis
Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr. / Kėdainių geležinkelio stotis

Bolševikinės Rusijos kariuomenės vadovybė planavo puolimu iš šiaurės per Kėdainius apsupti ir užimti Kauną. Užpuolikų grupuotė, kurią sudarė apie 900–1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, sausio mėnenesį užėmė Šėtą ir artėjo prie Kėdainių. Miestą gynė Kėdainių savanorių įgula, kurią sudarė Panevėžio ir Kėdainių apskrityse apsaugos daliniai – apie 150 savanorių.

Kėdainiai pasipriešino pirmieji

Šiems istoriniams įvykiams - jau šimtas metų. Kėdainių kautynės, įvykusios 1919 m. vasario 7-8 d., yra pirmosios per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynės su į Lietuvą įsiveržusiomis bolševikinės Rusijos kariuomenės daliniais.

1919 metų sausį priešo grupuotė, kurią sudarė apie 900–1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija, užėmė Šėtą. Bolševikai, iki tol nekliudomai peržygiavę pusę Lietuvos, priartėjo prie Kėdainių miesto, kuriame buvo jiems dar nematyta Lietuvos kariuomenė. Šėtos-Kėdainių apylinkėse susidarė pirmasis Lietuvos nepriklausomybės kovų frontas.

Vasario 7 dieną priešo puolimą iš pradžių stabdė vien šautuvais ginkluoti Kėdainių ir Panevėžio sričių apsaugos būrių savanoriai, vadovaujami karininkų J. Šarausko, J. Mikoliūno ir K. Dragūnavičiaus. Kautynių kulminacijoje lietuvius parėmė vokiečių kulkosvaidžiai, artilerija ir aviacija.

Organizatorių nuotr./Kėdainių rajono sav. meras Saulius Grinkevičius ir Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas Vydas Verbilis
Organizatorių nuotr./Kėdainių rajono sav. meras Saulius Grinkevičius ir Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas Vydas Verbilis

Būrininko P. Lukšio būrys bolševikų kariuomenės dalinius prie Eigulių kaimo puolė iš užnugario. Kautynės truko visą dieną. Naktį kautynės nutrūko, užpuolikų daliniai ėmė trauktis Šėtos link. Su saksų savanorių vadais buvo parengtas bendro veikimo planas. Kitą dieną veiksmai buvo atnaujinti. Po visą dieną trukusių kautynių bolševikai apleido vis dar turėtas pozicijas ir atsitraukė į Šėtą.

Pirmose kautynėse su lietuvių vadovaujamomis pajėgomis Vakarų fronte bolševikinės Rusijos armija patyrė pralaimėjimą. Planas apsupti Kauną iš šiaurės žlugo.

Organizatorių nuotr./Ruošiamasi Kėdainių kautynių 100 metų sukakties paminėjimui
Organizatorių nuotr./Ruošiamasi Kėdainių kautynių 100 metų sukakties paminėjimui

Ruošiamasi iškilmingam kautynių šimtmečio paminėjimui

Kėdainių rajono savivaldybės mero Sauliaus Grinkevičiaus iniciatyva sudaryta darbo grupė jau suplanavo, kaip bus paminėtas Kėdainių kautynių šimtmetis.

„Kėdainių mūšio šimtmetis – svarbi visam mūsų kraštui data, nes tai buvo reikšmingas įvykis Lietuvos Nepriklausomybei naujosios Lietuvos istorijoje. Labai malonu, kad sutapo mūsų ir Šaulių sąjungos atstovų idėjos ir iniciatyvos. Tad suvienysime rajono savivaldybės, Šaulių sąjungos, savanorių bei krašto apsaugos pajėgas ir kartu stengsimės surengti didesnį, įdomesnį bei turtingesne programa minėjimą“, – sakė S. Grinkevičius.

Kėdainių krašto muziejuje veiks ekspozicija „Pirmojo 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšio rekonstrukcija ir 3D vizualizacija“, parengtas straipsnis spaudai ir pranešimas apie 1919 m. vasario 7 dieną prasidėjusius mūšius ties Kėdainiais, kuris bus skaitomas šimtmečio renginio metu.

Lietuvos Šaulių sąjunga dovanos fejerverką, o Kėdainių skyrius renginio dalyvius vaišins kareiviška koše. Rengiant šventinę koncertinę programą Kėdainių kultūros centras bendradarbiauja su Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramove.

Organizatorių nuotr./Ruošiamasi Kėdainių kautynių 100 metų sukakties paminėjimui
Organizatorių nuotr./Ruošiamasi Kėdainių kautynių 100 metų sukakties paminėjimui

Atnaujina pirmojo kario savanorio paminklą

Belaukiant Kėdainių kautynių šimtmečio, planuojami ne tik renginiai. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė informavo, kad restauruojamas paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovose pirmam karo lauke žuvusiam kariui savanoriui Povilui Lukšiui.

„Šis paminklas 1928 metais buvo pastatytas pagal architekto Vytauto Žemkalnio–Landsbergio projektą. Komunistų partijos Kėdainių komiteto įsakymu 1961-aisiais paminklas nugriautas, o 1992 metais atkurtas, remiantis V. Žemkalnio-Lansbergio pasakojimu, archyvine medžiaga ir nuotraukomis“, – sakė M. Rukšienė.

Atkurtą paminklą projektavo architektas V. Gabriūnas. Pirminis paminklo variantas – kvadratinio plano, laiptuotos piramidės formos – trys devynių metrų ilgio betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė piramidė. Paminklo forma simbolizuoja trikampį savanorių ženklą, o trys terasos – tris tautinės vėliavos spalvas. Pati piramidė reiškia amžinybę.

Organizatorių nuotr./Paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovose pirmam karo lauke žuvusiam savanoriui P. Lukšiui
Organizatorių nuotr./Paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovose pirmam karo lauke žuvusiam savanoriui P. Lukšiui

„P. Lukšio kovos ir žūties vietos paminklas − vienas svarbiausių Nepriklausomybės kovų ir laisvės atgavimo simbolių, todėl, pasitinkant pirmojo karo lauke žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio žūties 100-metį 2019-ųjų vasario 9 dieną, paminklas restauruojamas, atkuriant ant laiptų šoninių sienelių stovėjusias vazas–taures. Šiuo metu atlikta 83 procentai darbų: žemės darbai, pamatų hidroizoliacija, paminklo sienų paruošimas dažymui, atkurtos vazos-taurės, restauruota atminimo lenta, betoniniai laiptai“, – kalbėjo M. Rukšienė.

Renginio organizatorius – Kėdainių rajono savivaldybė.

Renginio rengėjas – Kėdainių kultūros centras.

Remiamas turinys
Komentarai: 3
Temos: 2 Kėdainiai Istorija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

00:10
24:14
00:49

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie 15min