 |
| Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Istorinė vėliava su Vyčiu |
VRM kritikuoja siūlymą tam tikrais atvejais valstybės ir istorinę vėliavas kelti kartu.
VRM parengtas projektas bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei, kurios išvados dėl atitinkamų konservatorių Kęstučio Masiulio ir Stasio Šedbaro inicijuotų Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisų kreipėsi Seimas.
Parlamentarai siūlo papildyti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos iškėlimo vietų ir progų sąrašą. Projektui po pateikimo Seimas pritarė.
Šiuo metu istorinę vėliavą privalu iškelti virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje bei Karo muziejaus skverelyje Kaune. Seimo nariai vėliavą norėtų matyti iškeltą ir prie valstybės institucijų, taip pat – senųjų pilių, o Gedimino pilies bokšte istorinė vėliava iškiltų tam tikromis progomis.
VRM kritikuoja siūlymą tam tikrais atvejais valstybės ir istorinę vėliavas kelti kartu.
VRM išvados projekte siūloma pritarti projektui, tačiau atsisakyti minties istorinę ir valstybinę vėliavas kelti kartu, taip pat istorinės vėliavos kėlimo Gedimino pilies kalne. Kaip teigiama projekte, istorinę vėliavą keliant Gedimino pilies bokšte „būtų sumenkinta istorinė ir simbolinė Lietuvos valstybės vėliavos nuolatinio iškėlimo Gedimino pilies bokšte reikšmė“.
„Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama ir pakeliama nauja tik per Lietuvos vėliavos dienos paminėjimo ir vėliavos pakėlimo Gedimino pilies bokšte ceremoniją, kuri vyksta tik kartą per metus sausio 1 dieną. Taip pagerbiamas Lietuvos savanorių, kurie Lietuvos valstybės vėliavą, kaip laisvos šalies simbolį, Gedimino pilies bokšte iškėlė 1919 metų sausio 1 dieną, žygdarbis“, – argumentuoja ministerija.
Pagal pataisas, valstybinę vėliavą istorinė Gedimino pilies bokšte pakeistų istorinių švenčių dienomis – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną liepos 6-ąją ir Žalgirio mūšio dieną liepos 15-ąją. Gedimino pilies bokšte tomis dienomis Lietuvos valstybės vėliava būtų nuleidžiama ir keliama Lietuvos valstybės istorinė vėliava.
Taip pat VRM kritikuoja siūlymą tam tikrais atvejais valstybės ir istorinę vėliavas kelti kartu. „Nustačius visiškai vienodą Lietuvos valstybės vėliavos ir istorinės vėliavos kėlimo prie, virš ar ant nurodytų institucijų pastatų teisinį reguliavimą, kai Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės istorinė vėliava būtų iškeltos kartu tuo pačiu metu, šie du valstybės simboliai būtų nepagrįstai sutapatinti ir Lietuvos valstybės vėliava, kaip oficialus valstybės simbolis, prarastų savo reikšmę“, – rašoma išvados projekte.
Ministerija daro išvadą, jog dėl šių priežasčių Lietuvos valstybės istorinė vėliava prie minėtų pastatų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų kartu su Lietuvos valstybės vėliava neturi būti keliama.
Vienas pataisų iniciatorių K.Masiulis sako, jog pataisas teikia siekdamas teisiškai įtvirtinti istorinės vėliavos naudojimą šalia valstybinės, nes senoji istorinė vėliava, jo žodžiais, nepelnytai likusi nuošalėje.
Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos.
Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava – audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi.
Greta valstybės vėliavos Lietuvos valstybės istorinę vėliavą Seimas įteisino 2004 metais. Šios vėliavos prototipas – per 1410 metų Žalgirio mūšį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos vėliavos.
