-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Su istorijos falsifikavimu padėtų kovoti dialogas ir daugybės sovietinio periodo dokumentų išslaptinimas

Rusijos nevyriausybinės organizacijos „Memorial“ atstovai skeptiškai įvertino Rusijos prezidento sudarytą komisiją kovai su mėginimais falsifikuoti istoriją pažeidžiant Rusijos interesus.
Sovietų tankai praėjusio amžiaus ketvirtą dešimtmetį
Sovietų tankai praėjusio amžiaus ketvirtą dešimtmetį / „Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Klastojimas

„Tai arba visai nieko neduos, arba kai kuriais atvejais netgi pakenks“, – trečiadienį agentūrai „Interfax“ pareiškė „Memorial“ vadovas Arsenijus Roginskis. Jis sakė, kad pagrindinė Rusijos santykių su artimiausiais kaimynais problema yra istorinė atmintis – skirtingas istorinių įvykių suvokimas.

Mes negalėsime įtikinti Baltijos šalių gyventojų, kad 1940 metų įvykiai – tai kažkas gero, bet ne okupacija ir prievartinis prijungimas, – sakė Arsenijus Roginskis.„Įvairios šalys dabar rašo savo nacionalinę istoriją, vieniems ar kitiems faktams suteikdamos skirtingą reikšmę. Tai dažnai nesutampa su tuo, ką galvojame mes“, – sakė A.Roginskis. Pasak jo, tai susiję ir „su nacionaline atmintimi, ir su valstybės istorijos politika“.

„Įsivaizduokite, kad mes mėginame įtikinti lenkus, kad 1939 metų rugsėjo 17 dieną mes padarėme gerą darbą, kai remdamiesi Molotovo-Ribbentropo paktu, užėmėme dalį Lenkijos. Lenkams tai yra nusikaltimas: Lenkijoje mes suėmėme 300 tūkst. žmonių, 104 tūkst. uždarėm į lagerius, dar 20 tūkst. lenkų sušaudėme – tai vadinamoji Katynės byla“, – pareiškė „Memorial“ vadovas.

„Mes niekada negalėsime priversti lenkų pakeisti savo nuomonės. Tačiau Rusijoje Lenkijos nuomonė apie 1939 metų įvykius laikoma klastote“, – pastebėjo jis.

A.Roginskis mano, kad taip pat „mes negalėsime įtikinti Baltijos šalių gyventojų, kad 1940 metų įvykiai – tai kažkas gero, bet ne okupacija ir prievartinis prijungimas“. „Mes jų tuo neįtikinsime, nes tokia jų istorinė atmintis ir valstybinis šių įvykių suvokimas“, – sakė A. Roginskis.

„Ką mums daryti, jeigu estams arba latviams jų „miško broliai“ didvyriai, kurie kovojo už tautos nepriklausomybę. Priversti tikėti tuo vieniems kitus – neįmanoma, tačiau imtis kokių staigių sprendimų, reiškia susilyginti su kai kuriais mūsų kaimynių kvailais pasisakymais“, – pareiškė „Memorial“ vadovas.

Pasak A. Roginskio, istorinė atmintis – sudėtinga problema, ir ją reikia spręsti diskusijos būdu. „Čia turi dalyvauti istorikai, politikai ir visuomenė. Tuomet, pamažu, mes išmoksime gerbti vienas kito atmintį, išmoksime statyti tiltus, o ne svaidytis abipusiais kaltinimais“, – sakė A.Roginskis.

Pasak „Memorial“ vadovo, su istorinių faktų falsifikacija turi kovoti profesionalūs istorikai. „Kitas būdas priešintis faktų klastojimui – naujų faktų atskleidimas, ir tam reikia išslaptinti didžiulį sovietinės epochos dokumentų skaičių“, – sakė A.Roginskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius