-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vrublevskių bibliotekoje atrasti pirmosios lietuvių gimnazijos Vilniuje steigimo dokumentai

2014 ir 2015 metais Vytauto Didžiojo gimnazijos darbuotojai ieškojo Lietuvos valstybės centriniame ir kituose archyvuose dokumentų, susijusių su pirmosios lietuvių gimnazijos Vilniuje steigimu. Mokytojas Rimvydas Ginkus ir direktorė Danutė Puchovičienė Lietuvių literatūros tautosakos instituto mokslo bibliotekos rankraštyne perskaitė daugumą Tautos patriarcho, Lietuvos universiteto garbės profesoriaus, dr. Jono Basanavičiaus rankraščių. 
Pirmoji lietuviška gimnazija
Pirmoji lietuviška gimnazija

2015 metais sausio 15 dieną Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas R.Ginkus perskaitė dalį akademiko prof. Mykolo Biržiškos dokumentų, saugomų Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyne, kuriuose užsimenama apie gimnazijos steigimą.

Pirmosios lietuvių gimnazijos steigimas buvo vienas iš valstybingumo pagrindų, nes dauguma draugijos narių aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę, dauguma jų buvo 1918 m. Vasario-16 osios akto signatarai ir šalies prezidentai.

2015 metų sausio 16-osios rytą LMA Vrublevskių bibliotekos rankraštyno darbuotojos Rasos Sperskienės dėka R.Ginkus gavo „Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti“ 1915 metų  VII 2–XII 27 protokolų knygą, kurioje saugomi svarbiausi „Pirmosios Lietuvių gimnazijos“ steigimo protokolai. Vienas jų liudija, kad 1915 m. rugsėjo 14/27 d. pradėta svarstyti lietuvių gimnazijos steigimo klausimą ir paskirti dr. J.Basanavičių, M.Biržišką bei P.Gaidelionis rūpintis gimnazijos reikalais, o M.Biržišką – pirmuoju gimnazijos vedėju. 1915 metų  spalio 11 dieną „Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti“ draugija įsteigė Lietuvių gimnazijos kurso pamokas.

Pirmosios lietuvių gimnazijos steigimas buvo vienas iš valstybingumo pagrindų, nes dauguma draugijos narių aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę, dauguma jų buvo 1918 m. Vasario-16 osios akto signatarai ir šalies prezidentai.

Žinodami, kad Europoje ir Lietuvoje geopolitinė situacija yra sudėtinga, 1921 metais Pirmosios Vilniaus vyrų gimnazijos likimas darėsi labai neaiškus, bet 1921 metų rugpjūčio 22 d. mokytojų tarybos posėdžio protokole (IV punktu) užrašyta „Dėl gimnazijos vardo pakeitimo“, kur M.Biržiškai pasiūlius keisti gimnazijos pavadinimą „Vytauto Didžiojo gimnazija“ buvo pritarta, nes joje mokėsi ne tik berniukai, bet ir mergaitės.

1939 metais mišri Vytauto Didžiojo gimnazija buvo padalinta į dvi atskiras berniukų ir mergaičių gimnazijas ir jos suteikti Vilniaus Vytauto Didžiojo valstybinės berniukų gimnazijos ir Kunigaikštienės Birutės valstybinės mergaičių gimnazijos vardai. Netrukus, 1940 metais, garbingi vardai atimti, nors darbas tęsiamas abiejose gimnazijose, visi dalykai, išskyrus užsienio kalbas, mokomi lietuvių kalba.

1939 metais mišri Vytauto Didžiojo gimnazija buvo padalinta į dvi atskiras berniukų ir mergaičių gimnazijas ir jos suteikti Vilniaus Vytauto Didžiojo valstybinės berniukų gimnazijos ir Kunigaikštienės Birutės valstybinės mergaičių gimnazijos vardai. 

Bet pavadinimai pakeisti ir atsirado Vilniaus I-oji valstybinė berniukų gimnazija bei Vilniaus II-oji valstybinė mergaičių gimnazija. 1946 metais pastarajai suteikiamas poetės Salomėjos Nėries vardas, o 1949 metais LTSR Švietimo liaudies komisaro įsakymu gimnazijos tapo vidurinėmis mokyklomis.

1957 metais Vilniaus I vidurinei mokyklai, suteikiamas rašytojo A.Vienuolio vardas. 1999 metais šioms vidurinėms mokykloms vėl suteikiamas gimnazijos statusas. 2002 metais šalia Salomėjos Nėries gimnazijos įsteigta Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, tais pačiais metais Vilniaus Antano Vienuolio gimnazija su 600 mokinių persikelia į nebaigtą statyti gimnazijos pastatą, o 1420 mokinių lieka mokytis senajame pastate.

Dabartinis gimnazijos kolektyvas džiaugiasi būdamas pirmąja lietuvių Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija. Pasak akademiko prof. M.Biržiškos, kurio kalbos ištrauka pateikiama iš 1944 kovo 5 dienos laikraščio „Naujoji Lietuva“ straipnio „Vytautinės gimnazijos kronikinė pradžia“:

„Šiaip ar taip, pasijautėme steigią kažką naują, tik atgaivinome jau kaip lietuvišką mokyklą 1803-1915 m. veikusią I-ąją Vilniaus Vyrų Gimnaziją, kuri išaugo iš veikusios prieš tai 20 metų vadinamosios poskyrinės (powydzialowa) mokyklos, o šioji dar iš Jėzuitinės kolegijos, kurios pradžia siekia 1570 m. Tad mūsų gimnazijos tradicijos yra labai senos, artinasi prie 375 metų ir siejasi su lotyniškuoju, lenkiškuoju ir rusiškuoju Lietuvos kultūros istorijos laikotarpiais. Tačiau 1915 metais pradėdama savo ketvirtąjį laikotarpį Vilniaus gimnazija nuo pat pirmųjų savo atgaivinimo dienų, virto griežtai lietuviška, visus dalykus dėstydama lietuvių kalba ir tuo skyrėsi nuo kiek ankščiau už ją Voroneže įsteigtų lietuviams yčinių gimnazijų. Vilniaus lietuvių gimnazijos pavyzdžiu tuojau nusekė Kauno gimnazija, paskui Panevėžio, Šiaulių ir kitos. Tad mūsų vytautinė gimnazija turi eiti Lietuvos istorijoje pirmąja lietuvių gimnazija.“

Naujas Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos lapas, kaip pasakytų akademikas prof. M.Biržiška, yra penktas etapas, kuris prasidėjo 2005 metais, galutinai pabaigus statyti naująjį gimnazijos pastatą. Tuomet Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė, suteikti Antano Vienuolio gimnazijai Vytauto Didžiojo vardą, o Vilniaus Antano Vienuolio vardą palikti įsteigtai pagrindinei mokyklai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius