Kai kurios anksčiau JAV administruotos teritorijos, tokios kaip Maršalo salos ir Palau, po savo nepriklausomybės paskelbimo taip ir nesukūrė kariuomenės, nes savo saugumo klausimų sprendimą nusprendė perduoti Vašingtonui.
Įdomus yra Islandijos atvejis. Ši šalis yra vienintelė NATO priklausanti valstybė, neturinti nuolatinės kariuomenės.
Kita šiame sąraše esančių valstybių grupė yra šalys, anksčiau turėjusios kariuomenes, tačiau vėliau jų atsisakiusios. Keturios iš jų yra Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. Pastarasis, nepaisant ilgos pilietinių karų ir karinių diktatūrų istorijos, nėra laikomas itin į tarpusavio karus linkusiu regionu.
Lotynų Amerikos šalių nusiginklavimo istorijos skiriasi.
Kosta Rika panaikino kariuomenę 1948 m., kai į valdžią po ginkluoto sukilimo atėjo prezidentas Jose Figueresas Ferrero. Paleisdamas ginkluotąsias pajėgas jis norėjo išvengti galimo karinio perversmo ateityje.
Grenada ir Panama savo kariuomenes panaikino po JAV įsiveržimo į šias šalis.
Kosta Rika oficialiai neturi kariuomenės, bet šalyje yra suformuotas iš 70 žmonių sudarytas „specialusis vienetas“, kurio paskirtis yra sulaikyti prekiautojus narkotikais, išlaisvinti įkaitus ir užkirsti kelią teroristinei veiklai.
Beveik visose šalyse, kurios oficialiai neturi kariuomenės, veikia saugumo tarnybos, kurios sutelkusios dėmesį į vidaus grėsmes.
Įdomus yra Islandijos atvejis. Ši šalis yra vienintelė NATO valstybė, neturinti nuolatinės kariuomenės. Joje veikia vadinamasis „atsako į krizes vienetas“.
Sąrašas šalių, neturinčių kariuomenės:
1. Andora
2. Kosta Rika
3. Dominika
4. Grenada
5. Haitis
6. Islandija
7. Kiribatis
8. Lichtenšteinas
9. Mauricijus
10. Mikronezija
11. Monakas
12. Nauru
13. Palau
14. Maršalo salos
15. Panama
16. Sent Lusija
17. Sent Vinsentas ir Grenadinai
18. Samoa
19. San Marinas
20. Saliamono salos
21. Tuvalu
22. Vanuatu
23. Vatikanas
