„Lietuvoje šiandien vyksta informacinis karas ir propagandos karas, todėl gintis privalome. Demokratija negali būti skystablauzdė, ji turi gebėti apsiginti“, – žurnalistams sakė prezidentė, aplankiusi Alytuje tarnaujančius karius.
D.Grybauskaitė sakė ketinanti toliau kalbėtis su politikais dėl iniciatyvos įstatyme įtvirtinti, kad programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame televizijos programų pakete, išskyrus specializuotus paketus.
Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija. Seimas prieš savaitę atmetė atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, dauguma kritikų argumentavo, kad tai gali pažeisti žodžio laisvės principus.
D.Grybauskaitė žurnalistams sakė, kad mėgins įtikinti politikus, ir neatmetė galimybės, jog teiks kiek pakeistą įstatymo projektą. „Kalbėsiu su politikais, mėginsiu įtikinti, galbūt kažką keisime, bet apsiginti turime ir privalome patys“, – sakė ji.
Pasak šalies vadovės, propagandos karo pavyzdį liudija ir neseniai žiniasklaidoje paviešinta informacija, kad Lietuvos moksleiviai vyko į sukarintas stovyklas Rusijoje.
Naujai formuojamos greitojo reagavimo pajėgos pirmosios gins Lietuvą
D.Grybauskaitė Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione Alytuje apžiūrėjo naujai formuojamas pirmąsias Lietuvos kariuomenėje aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgas.
„Lietuvai reikalinga kariuomenė, greitai ir efektyviai reaguojanti į bet kokius išorinius bandymus pažeisti mūsų suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Greitojo reagavimo pajėgų suformavimas yra konkretus Lietuvos kariuomenės stiprinimo rezultatas. Potencialų priešą gali atgrasyti tik mūsų pasirengimas apginti šalį. Būtent šios pajėgos bus ta jėga, kuri pirmoji gins Lietuvą nuo iškilusių pavojų", – pranešime spaudai cituojama šalies vadovė.
Prezidentė susipažino ir įvertino greitojo reagavimo pajėgų galimybes, struktūrą, turimą ginkluotę ir techniką. Greitojo reagavimo pajėgų paskirtis – nedelsiant reaguoti į pažeidimus taikos metu ir į netikėtą agresiją prieš mūsų šalį. Šios pajėgos skirtos nekonvencinio karo grėsmėms atremti, reaguoti į incidentus, užkirsti kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje dar iki karo ar nepaprastosios padėties paskelbimo.
Planuojama, kad ateityje Lietuvos greitojo reagavimo pajėgas sudarys dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų operacijų pajėgų ir logistinės paramos vienetai. Prezidentės aplankytos grupės pagrindą sudaro Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, kitos grupės pagrindą sudarys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas.
Pasak šalies vadovės, greitojo reagavimo pajėgų suformavimas yra tik pirmas žingsnis – būtina jas plėsti, aprūpinti reikalinga įranga ir ginklais. Taip pat labai svarbu, kad šios pajėgos dalyvautų bendrose joms skirtose pratybose, drauge treniruotųsi.
NATO šalims Velso viršūnių susitikime sutarus kurti labai aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgas kolektyvinei gynybai užtikrinti, Lietuva šią užduotį ėmėsi vykdyti ir savarankiškai.
