Anot eksperto, dabartinė situacija Ukrainoje ir Rusijoje strategine prasme panaši į matriošką – lėlę, sudarytą iš kelių viena kitoje besislepiančių dalių. „Yra separatistai, kurie karine prasme yra silpnesni už Kijevą. Jeigu niekas kitas nesikištų, Ukraina juos galėtų likviduoti per mėnesį arba du“, – įsitikinęs P.Felgengaueris.
Ukrainos pajėgos yra silpnesnės nei Rusijos. Rusija yra silpnesnė nei susivieniję Vakarai. Viso to rezultatas – labai sudėtingas žaidimas su daugeliu lygių.
„Ukrainos pajėgos yra silpnesnės nei Rusijos. Rusija yra silpnesnė nei susivieniję Vakarai. Viso to rezultatas – labai sudėtingas žaidimas su daugeliu lygių“, – teigė jis.
P.Felgengauerio nuomone, Rusijos strateginis tikslas dabar yra labai akivaizdus – tai, kas vyksta Donecke ir Luhanske, paversti įšaldytais konfliktais, tokiais kaip Padnestrėje ir Abchazijoje. Jis nori, kad teritorijoje būtų paskelbtos paliaubos, atsiųsti taikdariai ir stebėtojai, o visa tai „įšaldytų“ situaciją.
Tai Maskvai suteiktų milžinišką pranašumą, nes kalbose su Kijevu ji ilgam turėtų rimtą svertą.
Tačiau eksperto nuomone, Kijevas ir Vakarai supranta Vladimiro Putino kėslus, todėl stengsis situaciją išspręsti. Ir Ukrainos valdžia, ir Vakarai nors ir nenori provokuoti Rusijos, tačiau ir nenori, kad ji laimėtų.
Visi žino, kad V.Putinui nėra būtinas Federacijos tarybos pritarimas karių panaudojimui – tuometis prezidentas D.Medvedevas neprašė leidimo, kai 2008 m. kariuomenę pasiuntė į Gruziją.
V.Putino prašymas atšaukti leidimą įvesti Rusijos kariuomenę į Ukrainą yra žaidimo dalis, teigia P.Felgengaueris. Kijevas to norėjo, tarsi tokiu atveju jis būtų saugesnis nuo Rusijos. Visi žino, kad V.Putinui nėra būtinas Federacijos tarybos pritarimas karių panaudojimui – tuometis prezidentas D.Medvedevas neprašė leidimo, kai 2008 m. kariuomenę pasiuntė į Gruziją.
Bet karinis ekspertas pažymi, kad Rusijos kariuomenė dabar net nėra pasirengusi įžengti į Ukrainą ir ten imtis rimtų veiksmų. „Jie buvo pasiruošę balandžio mėnesį, ir balandžio pabaigoje judėjo ta kryptimi. Tada sustojo“, – teigė jis pridurdamas, kad nežino, kodėl V.Putinas priėmė sprendimą kariuomenės oficialiai nesiųsti į Ukrainą. Kai toks įsakymas nebuvo duotas, prasidėjo demobilizacija – šauktiniai buvo siunčiami namo, taktiniai batalionai perdislokuojami. „Dabar keletas jų grįžo prie sienos, tačiau manau, kad iki liepos vidurio arba Pasaulio futbolo čempionato uždarymo, kuriame jis ketina dalyvauti, V.Putinas nesiims jokių rimtų veiksmų – kad ir kas nutiktų Ukrainoje“, – savo nuomonę dėstė P.Felgengaueris.
Jo teigimu, antroji liepos pusė ir rugpjūtis yra rizikos metas, tačiau viskas priklausys nuo to, kaip vystysis situacija Ukrainoje. Nors Rusija konfliktus norėtų įšaldyti, Ukrainos kariuomenė stiprėja ir vis sėkmingiau kovoja su teroristais. Ukrainos pajėgos sutelkia įvairias organizacijas ir įstaigas, skiria labiau kompetentingus vadus, kuria geresnes strategijas ir taktikas. „Jeigu Rusija nepadėtų vietos teroristams, Kijevas laimėtų“, – įsitikinęs analitikas.
