„NATO šalys turi skirti pakankamai resursų, tam kad sukurtų reikalingą infrastruktūrą, vadavietes ir sustiprintų NATO greitojo reagavimo pajėgas rytinėse savo narėse,“ – susitikimo metu pabrėžė Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.
Sąjungininkai sutarė, kad Aljansas turi būti pajėgus atremti ne tik konvencines, bet ir taip vadinamas hibridines grėsmes. „Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad šiuolaikiniame pasaulyje karinė jėga naudojama prisidengiant civiliais gyventojais, NATO turi būti pasirengusi atsakyti ir į tokius iššūkius,“ – pabrėžė V. Urbelis.
Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad šiuolaikiniame pasaulyje karinė jėga naudojama prisidengiant civiliais gyventojais
Susitikimo metu buvo aptartos ir Aljanso pietuose kylančios grėsmės, šalys raginamos prisidėti prie bendrų veiksmų kovojant su islamo radikalizmu Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexander Vershbow pabrėžė, jog atsakyti į visas kylančias naujas grėsmes NATO galės atsakyti tik tokiu atveju, jeigu sąjungininkės vykdys savo įsipareigojimą didinti gynybos biudžetus. Apie ketinimus didinti gynybos biudžetus paskelbė dauguma NATO šalių.
NATO gynybos politikos direktorių susitikimas – tai 28 NATO šalių aukšto lygio pareigūnų formatas, skirtas neformaliai apsikeisti nuomonėmis svarbiausiomis NATO darbotvarkės temomis. Šis susitikimas padės įgyvendinti Velse įvykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus.
