Potrauminio streso sukeltas sutrikimas (angl. Posttraumatic Stress Disorder, PTSD) pasireiškia kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į stresinį įvykį ar situaciją, ypač pavojingą ar katastrofišką (ilgalaikę ar trumpalaikę), galinčią stipriai paveikti beveik kiekvieną.
Potrauminio streso aprašymų aptinkama jau senų senovės rašytiniuose šaltiniuose. Pavyzdžiui, Maratono mūšyje, įvykusiame 490 m. pr. m. e. per pirmąją persų invaziją į Graikiją, vienas Atėnų karys visiškai nebuvo sužeistas, bet apako, kai jo akyse žuvo draugas. Dar išsamiau sutrikimas aprašytas Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų dalyvių atsiminimuose.
Amerikiečiai šį sutrikimą vadina Vietnamo karo sindromu (angl. Post Vietnam Syndrom).
Tarp mūsų, karių, sklando nepagrįsti gandai, kad toks karys iš karto bus šalinamas iš kariuomenės. Netiesa. Kariui pasireiškiantys potrauminio streso sukelto sutrikimo simptomai savaime nelaikomi jo netinkamumo tarnybai požymiu.
Karo zonos stresoriai yra pagrindinis karių patiriamo šio streso veiksnys. Tai parodė Vietnamo, Persijos įlankos karo veteranų, Afganistano ir Irako karinių konfliktų, taikos misijų karių tyrimų duomenys. Mokslininkai nustatė, kad nuo potrauminio streso sukelto sutrikimo kenčia 30 proc. Vietnamo karo veteranų, Persijos įlankos karo („Desert Storm“) veteranų – 10 proc., Irako karo („Iraqi Freedom“) veteranų – 12–20 proc., Afganistano karo („Enduring Freedom“) veteranų – 6–11 procentų. Manoma, kad nuo šio sutrikimo sunkumų gali patirti 500 000 Afganistano karo veteranų. Skaičiai sukrečiantys ir verčiantys susimąstyti.
Pagal šiuolaikinius diagnostikos kriterijus potrauminio streso sukeltam sutrikimui atsirasti gali pakakti vieno trauminio įvykio. Tačiau kariai, ilgiau būdami karo zonoje, jų patiria daugiau. Dalyvavimas mūšyje yra būtina ir pakankama su tarnyba susijusio potrauminio streso sukelto sutrikimo priežastis. Vis dėlto mūšis nėra vienintelis sunkaus streso, patiriamo karo zonoje, veiksnys.
Prie rizikos vystytis lėtiniam potrauminio streso sukeltam sutrikimui, prie ryškaus profesinės, asmeninės ir tarpasmeninės sričių funkcionavimo pablogėjimo prisideda įvairi karo zonos patirtis (karinės operacijos, patruliai, smurtiniai užpuolimai, sprogmenys, pasalos, apšaudymai) ir kiti mažesni, bet nuolat veikiantys stresoriai (gyvenimo ir klimato sąlygos, vietinių gyventojų požiūris ir pan.).
Be to, tolesnę adaptaciją labai pablogina suvokta grėsmė gyvybei. (pagal: Domanskaitė-Gota V., Kazlauskas E., Gailienė D. Potrauminio streso sutrikimą turinčių Lietuvos Afganistano karo veteranų trauminės patirties ir potrauminės simptomatikos ryšys. Psichologija 39, 2009).
Tipiniai potrauminio streso sukelto sutrikimo požymiai:
įkyrus, nuolatinis stresinio įvykio išgyvenimas prisiminimuose (angl. flashback), sapnuose ar košmaruose; nuolatinis emocinis „sustingimas“ ir bejausmiškumas; atsiskyrimas nuo kitų žmonių; abejingumas aplinkai; anhedonija (negalėjimas mėgautis, pajusti malonumo); vengimas traumą primenančių veiksmų ar situacijų; padidėjęs vegetacinės (autonominės) nervų sistemos jautrumas, pasireiškiantis dirglumu, baimingumu ir nemiga.
Kenčiantiems nuo potrauminio streso sukelto sutrikimo sunku sutelkti dėmesį, sutrinka atmintis, miegas, padidėja dirglumas, vystosi psichologinė amnezija, emocinis bukumas, pastebima somatinių sutrikimų. Kamuojamiems šio sutrikimo žmonėms būdinga psichozė, depresija, panika, jie dažnai kenčia nuo alkoholizmo, neretai jiems kyla minčių apie savižudybę.
Kaip kovoti su potrauminio streso sukeltu sutrikimu?
Slėpti problemą, užgniaužti ir nešioti viską savyje – ne išeitis. Tiksliau, tai pati blogiausia išeitis, nes su šiuo sutrikimu susijusios bėdos pačios neišnyksta, o laikui bėgant tik didėja ir veda link asmenybės destrukcijos, alkoholizmo, narkotikų, agresijos prieš save ar artimuosius, netgi savižudybės.
Karys, kamuojamas potrau -minio streso sukelto sutrikimo simptomų, Lietuvos kariuomenėje nepaliekamas likimo valiai. Kreiptis pagalbos nėra gėda. Drąsus
žmogus geba pripažinti, kada jam negerai.
Išsyk suvokti problemos rimtumą kariui gali būti sudėtinga, nes iš pradžių jis gali nejausti jokių ryškių simptomų, manyti, kad tai laikina ir greitai praeis. Atkreipti dėmesį reikėtų į tokį požymį – „užstrigimą“ misijoje, kitaip tariant, misija fiziškai jau yra pasibaigusi, tačiau kario mintys, prisiminimai ir jausmai nuolat sukasi apie ją. Tas gali trukti gana ilgai, artimieji pradeda pastebėti, kad karys pasikeitęs, dar „negrįžęs“ iš misijos, kad tarsi gyvena tik ja. Tai kankina ne tik patį karį, bet ir jo šeimą, kelia artimųjų nepasitenkinimą.
Tokiose šeimose neretai prasideda konfliktai dėl to, kad „kario niekas nesupranta“. Gailėdamas savęs, kankinamas potrauminio streso sukelto sutrikimo, karys „grimzta vis gilyn ir gilyn“...
Tokiomis aplinkybėmis kariui labai reikalinga psichologinė pagalba arba psichoterapija. Todėl jei reakcija į stresinį įvykį tęsiasi arba trunka apie 6 mėnesius po įvykio, būtina kreiptis į specialistus. Tarp mūsų, karių, sklando nepagrįsti gandai, kad toks karys iš karto bus šalinamas iš kariuomenės. Netiesa. Kariui pasireiškiantys potrauminio streso sukelto sutrikimo simptomai savaime nelaikomi jo netinkamumo tarnybai požymiu.
Taip, tokiam kariui reikalinga psichoterapinė pagalba, psichologo konsultacijos ir kitos gydymo paslaugos, tačiau išnykus šio sutrikimo požymiams karys gali toliau sėkmingai tarnauti kariuomenėje. Beje, tokių atvejų kariuomenėje yra.
Pagalba, teikiama Karių reabilitacijos centre
Lietuvos kariuomenėje yra Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centras, įsikūręs Druskininkuose, pušyne ant Vijūnėlio ežero kranto. Tai jauki ir moderni įstaiga, teikianti trijų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugas: sveikatos grąžinamojo gydymo, antirecidyvinio gydymo ir prevencinės reabilitacijos.
Prevencinės reabilitacijos tikslas – padėti išsaugoti sveikatą, kurią neigiamai paveikė tarnybos sąlygos, o jos galėjo sukelti funkcinių ir organinių sveikatos sutrikimų. Šiomis paslaugomis gali naudotis kiekvienas karys, grįžęs iš tarptautinės operacijos.
Visiems kariams po misijos patikrinama sveikata, paskui Karo medicinos tarnybos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas siunčia karį į Karių reabilitacijos centrą. Prevencinė reabilitacija taikoma per prevencinės reabilitacijos atostogas. Kario pasirinkimu šios atostogos gali trukti nuo vienos iki dviejų savaičių. Kartu gali vykti ir šeimos nariai.
Karys, kamuojamas potrauminio streso sukelto sutrikimo simptomų, Lietuvos kariuomenėje nepaliekamas likimo valiai. Karių reabilitacijos centre Druskininkuose jam teikiamos prevencinės reabilitacijos paslaugos – medicininės reabilitacijos priemonių kompleksas: kineziterapija – individuli arba grupinė gimnastika salėje ir baseine, masažas, hidroterapija: povandeninis masažas, sūkurinė vonia arba SPA-JET kapsulė su škotišku dušu; psichologinė pagalba – individuali ir (arba) grupinė psichoterapija, relaksacijos procedūros, laisvalaikio organizavimas; prireikus – fizioterapija, dietinė mityba, medikamentinis gydymas. Tai sumažina psichinę įtampą, padeda valdyti emocijas.
Druskininkų kurorte yra daugybė lankytinų vietų tiek mėgstantiesiems aktyvų poilsį – slidinėjimo trasos, vandens, ekstremalių nuotykių su unikalia trasa per Nemuną parkai, SPA centrai, boulingo klubai, dviračių takai, tiek besidomintiesiems kultūriniu gyvenimu – M. K. Čiurlionio, Druskininkų miesto, miško „Girios aidas“ ir kiti muziejai, Grūto parkas bei nuolat vykstantys kultūros renginiai. Mėgstantiesiems ramybę ir gamtą – išpuoselėti miesto parkai ir gėlynai, muzikinis fontanas su vandens, šviesos ir muzikos šou, nuostabi gamta bei gausybė kitų malonių akiai ir širdžiai dalykų, kurie leidžia atsipalaiduoti, neskubant pasidžiaugti atrastais naujais arba primirštais potyriais ir kitomis akimis pažvelgti į iškilusias problemas.
Prevencinė reabilitacija Karių reabilitacijos centre nėra vaistas nuo visų ligų ir galimų sutrikimų, tai labiau – skubioji pagalba, kurią gali suteikti Lietuvos kariuomenės medicinos specialistai (medikai, psichologai), padėdami grąžinti mūsų karius į šeimas, tarnybą.
Kreiptis pagalbos nėra gėda. Drąsus žmogus geba pripažinti, kada jam negerai. Nedovanotina ir netgi pražūtinga bandyti neigti problemą, juk pati savaime ji neišnyks ir taps kankyne ne tik pačiam, bet ir aplinkiniams. Žinok, kad pagalba visada yra šalia.
