Ginti šalies su sportiniais batais, be maisto ir apsaugos priemonių, tačiau pilni ryžto. Apie tokią Ukrainos kariuomenės realybę pasakoja savanoriai iš Chersono srities, kuri okupavus Krymą tapo pasienio regionu.
„Pusantro mėnesio vyriausybė neskyrė jiems nei duonos, nei vandens – jokio maisto. Jie neturėjo nei neperšaunamų liemenių, nei šalmų. Jie neturėjo to, ko reikia, kad apsaugotų sieną“, – pasakojo Chersono srities labdaros ir sveikatos fondo prezidentė Alla Tiutiunnik.
Prasidėjus neramumams lietuvio ir ukrainietės dukra Natalija Danutė Bimbiraitė ėmėsi organizuoti paramą Ukrainos kariams. Ne tik saugantiems sieną su Krymu, bet ir dalyvaujantiems kare. Norintys padėti armijai pasakoja, kad dėl Ukrainos įstatymų draudimo, šalmus kariams jie perka internetu ir po to kaip kontrabandą įveža į šalį.
Pusantro mėnesio vyriausybė neskyrė jiems nei duonos, nei vandens – jokio maisto. Jie neturėjo nei neperšaunamų liemenių, nei šalmų. Jie neturėjo to, ko reikia, kad apsaugotų sieną.
„Prieš mėnesį Chersone laidojo rytuose žuvusį karį, kuriam nebuvo nė 21 – erių metų. Mirties liudijime parašyta, kad jis žuvo nuo GRAD raketos. Tėvai pareikalavo medicininio tyrimo. Nustatė tik vieną sužeidimą – maža maža skylutė virš smilkinio. Tai buvo GRAD raketos skeveldra. Jis žuvo, nes buvo be šalmo“, – pasakojo Chersono srities labdaros ir sveikatos fondo direktorė N. D. Bimbiraitė.
Savanorių batalionai – po maždaug 500 karių – sudaryti kiekvienoje Ukrainos srityje. Būtent pastariesiems ir reikia daugiausiai pagalbos.
Chersono srities gynybos bataliono karys pasakoja, kad Rusijai okupavus Krymą, ten gali būti sutelkta iki 60 tūkst. Rusijos karių. Nors, pasak jo, kol kas pasienyje palyginti ramu, mano, kad tik kol kas.
„Aišku jie rengiasi agresijai, mums jai reikia būti pasiruošus. [...] Manote, kad galima aprūpinti Krymą tik per Kerčės sąsiaurį? Per du milijonus gyventojų ir dar kiek ten karių... Manau, kad Kerčės sąsiaurio tam neužteks. Jiems reikia priėjimo sausuma“, – sakė Chersono srities teritorinės gynybos bataliono „Sarmat“ atstovas Olegas Šadevskijus.
Prieš daugiau nei savaitę Ukrainos gynybos ministras tikino, kad kai kurios NATO šalys sutiko paremti Kijevą ir ginklais. Tuo metu Lietuva Ukrainai yra perdavusi humanitarinės pagalbos, taip pat neperšaunamų liemenių, į Lietuvą atvežta gydyti keliolika sužeistų Ukrainos karių. Taip pat vyriausybė skirs 50 tūkst. eurų į NATO fondą, iš kurio bus teikiama parama Ukrainos kariuomenei.
