Patarimais dalijasi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas ir Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.
Š.J. Šiandien baigsime temą apie atsargas ir jų saugojimo vietas. Praėjusiuose rašiniuose aptarėme vandens ir maisto, aprangos kaupimą ir pasirengimą miegui. Šiandien pakalbėsime apie energijos atsargas ir galimas atsargų slėpimo vietas.
Pagrindinis energijos šaltinis krizės atveju yra ugnis. Pradėkime nuo to, kokiais būdais patogiausia įžiebti ugnį.
A.D. Pats elementariausias dalykas yra žvakės ir degtukai, tad pradėkime nuo jų. Degtukus reiktų laikyti polietileno maišelyje ar sandariose dėžutėse, kad būtų apsaugoti nuo drėgmės. Net, iš pažiūros ir sausoje patalpoje laikui bėgant kaupiasi drėgmė. Popierius ir siera labai greitai drėgmę sugeria, todėl net ir nedaug sudrėkę degtukai gali būti nepanaudojami.
Š.J. Dauguma šaltinių rekomenduoja naudoti degtukus. Degtukai sukelia daug problemų: neatsparūs drėgmei, dėžutę lengva suglamžyti, išbarstyti degtukus, mažas kiekis. Aš naudoju žiebtuvėlius, ypač mėgstu elektrinius. Jais ypač patogu naudotis. Daug uždegimo kartų, nebijo drėgmės, atsparūs fiziniam poveikiui. Kokie pasirinkimo kriterijai?
A.D. Yra situacijų, kuomet su degtuku lengviau pasiekt prakurą. Tai yra viena pagrindinių priežasčių. Be to, skylant grupei degtukus galima dalintis. Degtukus galima išdalinti, suplėšyti dėžutę ir įžiebimo plokšteles padalinti keliems asmenims. Degtukai šia prasme funkcionalesni, tačiau mažiau atsparūs. Žiebtuvėlis irgi puiki priemonė, ypač ne elektrinis, o su skiltuvu. Net ir pabaigus dujas, su žiežirba galima uždegti tinkamai parengtą prakurą.
Š.J. Aš, kaip visuomet, bandau susisteminti ir suskirstyti. Ugnies įžiebimo klausimą aptarėme. Kokių energijos šaltinių ir kam gali prireikti? Maisto gamybai, generatoriui, šilumai, apšvietimui, įrangai.
A.D. Maisto gamybai patogu, ugnis švari ir laikyti saugu – sauso kuro tabletės. Jų galima įsigyti specializuotose turizmo reikmenų parduotuvėse, o vasaros sezono laiku – daugumoje prekybos centrų. Taikos metu galima nusipirkti be problemų.
Tačiau konflikto atveju jų resursai greitai baigis, todėl patartina turėti alternatyvią viryklę. Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į skystą kurą naudojančias virykles. Dyzelino ar benzino bus lengviau gauti iš kareivių ar ūkininkų. Tai ypač naudinga planuojant konflikto zonoje praleisti ilgesnį laiką.
Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į skystą kurą naudojančias virykles. Dyzelino ar benzino bus lengviau gauti iš kareivių ar ūkininkų.
Š.J. Dujinės viryklės nerekomenduočiau, nes net ir nedidelius dujų balionus laikyti gyvenamoje patalpoje yra nesaugu, be to, šis resursas ypatingai sunkiai papildomas konflikto metu.
A.D. Elektros energijos palaikymui bus reikalingas elektros generatorius. Reiktų rinktis tokį, kokiais degalais yra varomas jūsų automobilis.
Taip bus lengviau sandėliuoti degalus. Taigi reikės dyzelino arba benzino. Paskaičiuokite kiekį pagal generatoriaus galingumą – kiek jam reikės degalų dviem savaitėm laikant įjungtą keletą valandų per parą.
Š.J. Taip pat reikėtų numatyti ir laidų, rozečių bei ilgintuvų atsargą.
A.D. Smulkiems elektros prietaisams įkrauti patartina naudoti saulės baterijas. Įprastai mobiliąjam telefonui įkrauti reikia 15-20W, todėl dėl tokio menko prietaiso neapsimoka naudoti galingą generatorių.
Patalpų apšvietimui rekomenduočiau naudoti sodo šviestuvus su LED lempomis ir saulės baterijomis. Dieną išnešus į lauką, vakare galima naudoti patalpų apšvietimui. Jokių papildomų energijos šaltinių nereikės.
Š.J. Būtina pasiruošti baterijų atsargą radijo imtuvui. Jo tikrai prireiks. Taip pat rankiniams žibintuvėliams.
A.D. Radijo aparatas yra būtinas. Viena ar kita konflikto pusė informaciją skleis.
Būtina pasiruošti baterijų atsargą radijo imtuvui. Jo tikrai prireiks. Taip pat rankiniams žibintuvėliams. Radijo aparatas yra būtinas. Viena ar kita konflikto pusė informaciją skleis.
Š.J. Manau, kad pagrindinių atsargų klausimą aptarėme. Dabar kita aktuali tema – kur ir kaip viską laikyti? Manau, kad viskas priklauso nuo planuojamų veiksmų. Liksime konflikto zonoje sėsliai ir atsargų reikės vienoje slėptuvėje. Trauksimės į užnugarį ir atsargas reikės pildyti pakeliui. Ar kovosime ir atsargų reikės viename regione.
Galimos atsargų saugojimo vietos – sodų bendrijose, pas gimines, draugus ar tiesiog įrengtos slėptuvės miškuose.
Namuose. Kaip ir kur reikėtų slėpti atsargas namuose, kad neatimtų neprašyti svečiai.
A.D. Namas yra gera vieta slėpimui. Reikia pasinaudoti jo infrastruktūra arba sukurti slėptuves iš anksto. Dvigubos sienos yra labai gerai. Ypač rūsyje, kur sunku susiorientuoti išplanavime.
Š.J. Galima slėpti nelabai maloniose vietose, kur daugelis nenori kaišioti nosies, pvz., higienos mazgai, kanalizacijos šuliniai, komposto krūvos.
A.D. Galima atverti kanalizacijos vamzdyno valymo angas ir ten su virvele įleisti sandarų maišelį su pinigais ar juvelyriniais gaminiais.
Š.J. Rūsyje galima įrengti slėptuvę po grindimis.
A.D. Partizanų patirtis parodė, kad net visko matę okupantai ne visuomet susiprotėdavo patikrinti, ar rūsys neturi dar vieno aukšto.
Viena iš galimų slėpimo vietų – pas kaimyną. Ypač pas nelabai malonų kaimyną, tokį, kuris galėtų bandyti įskųsti ar pakenkti. Be abejonės, slėpti reikėtų jam nežinant.
Viena iš galimų slėpimo vietų – pas kaimyną. Ypač pas nelabai malonų kaimyną, tokį, kuris galėtų bandyti įskųsti ar pakenkti. Be abejonės slėpti reikėtų jam nežinant.
A.D. Patartina dalį atsargų turėti evakuacinėse kuprinėse. Jei reikės skubiai trauktis, tikrai nebus laiko planuoti, rūšiuoti ir pakuoti daiktus. Maisto bent trim parom, vandens bent parai, su galimybe papildyt. Numatyti priemones vandeniui išvalyti ir filtruoti. Apie tai jau kalbėjome praėjusiose temose. Taip pat – palapinsiaustė, miegmaišis, kilimėlis, džemperis, kojinės ir būtiniausi įnagiai.
Net ir mažiems grupės nariams patartina sukomplektuoti nedideles kuprines bent jau su drabužiais, degtukais ar mažais vandens buteliukais. Net ir 6-7 metų vaikai jau turi įgūdžius įkurti laužą.
Š.J. Bet kokiu atveju, šiek tiek atsargų reikia turėti savo gyvenamoje vietoje. Nepatartina visko laikyti vienoje vietoje. Nes gali tekti skubiai palikti slėptuvę, be to, atsargos gali būti sunaikintos ar atimtos.
A.D. Kita labai svarbi atsargų saugojimo vieta yra automobilis. Nuo kelių litrų vandens ar sausainių pakelio iki pilno komplekto. Viskas, kas atsparu karščiui ir sandariai įpakuota. Net jei ir nebus krizinės situacijos, o tiesiog kelionėje praalksite – atnaujinsite atsargas.
Š.J. Turint sodą, sodybą užmiestyje ar žemės sklypą kaime, pravartu numatyti atsitraukimą ten ir turėti atsargų toje vietoje. Tai ypač aktualu miesto gyventojams, nes pagrindiniai mūšiai vyksta miestuose.
A.D. Šiuo atveju galima prisiminti Sibiro platybes, skandinavų patirtį, taip pat Antrojo pasaulinio karo partizanų bazes. Atokiose vietose dažnai įrengiami vadinamieji medžiotojų nameliai, kuriuose būna palikta nedidelis kiekis būtiniausių atsargų. Nuo degtukų iki antklodžių ir maisto produktų. Jei turime pažįstamų ir jais pasitikime, galima šiek tiek atsargų palikti pas juos.
Š.J. Visos šios slėptuvės vienaip ar kitaip priklausomos nuo kitų žmonių, aptinkamos ir atsargos gali būti prarastos. Patartina turėti nedideles atsargų slėptuves su niekuo nesusijusiose vietose, miške, laukuose.
A.D. Jei turite mėgstamą ir gerai pažįstamą vietą miške, prie ežero ar upės, ten galima įrengti slėptuvę. Svarbu, kad vieta būtų pažįstama, su suprantamu orientyru.
Be to, jei jūs ten dažnai lankotės, niekas neįtars, kad galite sandėliuoti atsargas. Įtampai augant, galima į tokią vietą išvežti didesnį, sandariai uždaromą bidoną ir jame paslėpti šiek tiek atsargų.
Jei turite mėgstamą ir gerai pažįstamą vietą miške, prie ežero ar upės, ten galima įrengti slėptuvę. Svarbu, kad vieta būtų pažįstama, su suprantamu orientyru.
Š.J. Vietą rinktis reikėtų numatant galimas atsitraukimo vietas, kad nereikėtų labai toli išklysti iš kelio.
A.D. Renkantis vietą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į gretimybes. Kad tai nebūtų netoli aukštumos, nebūtų kelių sankirtos, karinių ar strateginių objektų. Tokiose vietose visuomet bus didesnis karinių pajėgų dėmesys, kuris mums visai nereikalingas.
Š.J. Ieškoti kaip įmanoma neutralesnės vietos, atokiau nuo žmonių, kur lankymasis nesukeltų įtarimo.
Kitas labai svarbus aspektas – slėptuvės maskavimas. Ar verta įrengti spąstus?
A.D. Spąstų planuoti nepatarčiau, nes taikos metu dėl to galime turėti problemų. Gali kas nors netyčia atsirasti netoliese ir patekti į spąstus. Jei žmogus bus sužalotas, laukia baudžiamoji atsakomybė. Net krizės atveju gali civiliai atsitiktinai aptikti slėptuvę. Sužalosite arba nukausite niekuo dėtus žmones.
Daug svarbiau yra maskuotė. Ne tik nuo žmonių, bet ir nuo gyvūnų.
Š.J. Nuo gyvūnų efektyviausia yra kvapų maskuotė. Aplink slėptuvę galima pašlakstyti šiek tiek žibalo ar patrupinti paties pigiausio tabako.
A.D. Neturėtų būti akivaizdžių žemės darbų pėdsakų. Reikia stengtis, atstatyti išjudintą velėną, nepalikti pribarstytų žemių. Taip pat patartina laikas nuo laiko aplankyti slėptuves, patikrinti, ar toje vietoje nudžiūvo, ar atvirkščiai, nesuvešėjo žolė. Akylesnis žmogus gali pasidomėti, kodėl tame taške kažkas kitaip nei aplinkoje. Reikėtų vengti vietų arti žmonių ar žvėrių takų.
Š.J. Labai svarbu nepamesti slėptuvės vietos. Reikia turėti omenyje, kad dauguma orientyrų gali būti pakeisti. Medžiai nukirsti, namai sugriauti.
A.D. Todėl patartina rinktis pažįstamas vietas.
Š.J. Kitame rašinyje aptarsime komunikacijos būdus ir priemones.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Šaulių sąjunga (www.sauliusajunga.lt)
