Ant paminklinės lentelės nėra tik vieno – to, apie ką niekas nenori kalbėti. Rusijoje nutylima tai, kaip seržantas žuvo, o jis išlėkė į orą kartu su tanku, kuriame buvo. Tas tankas buvo pasiųstas į Rytų Ukrainą, Rusijos lyderiams toliau meluojant, kad ji nesiunčia savo technikos ir karių į šią šalį.
Seržantas V.Barakovas, tarnavęs Rusijos 6-ojoje atskirojoje tankų Čenstochovo brigadoje, buvo vienas iš kelių dešimčių, o kai kurie sako ir šimtų, Rusijos karių, kurie šią vasarą žuvo Ukrainoje.
„Esame paprasti žmonės“, – nukirto V.A.Barakovo dėdė, atsisakęs atskleisti savo vardą, kai buvo paklaustas apie sūnėno mirtį. – Turite daugiau būdų išsiaiškinti, nei mes.“
Per pastarąsias savaites jų kūnai buvo grąžinti artimiesiems į Rusiją. Lavonai grįžo pas tuos, kurie dažnai nė neturėjo supratimo, kur jų artimieji buvo išsiųsti.
Gavę bent truputį informacijos apie žuvusiuosius, artimieji patiria spaudimą nekalbėti apie tai. Kai kurios šeimos sulaukė grasinimų, kad neteks bet kokios kompensacijos, jei apie tai prabils.
„Esame paprasti žmonės“, – nukirto V.A.Barakovo dėdė, atsisakęs atskleisti savo vardą, kai buvo paklaustas apie sūnėno mirtį. – Turite daugiau būdų išsiaiškinti, nei mes.“
Nemažai informacijos apie Rusijos karius Ukrainoje gauta iš pačių karių. Būtent jie socialiniuose tinkluose griovė Kremliaus melą.
„Matyt, nekalba todėl, kad būtų paneigti praradimai ir nuslėpti kapai“, – sakė Pskovo apskrities dūmos deputatas Levas Šlosbergas. Jis buvo sumuštas po to, kai prabilo apie Rusijos desantininkų žūtis Ukrainoje.
„Daugelis iš tų karių laidotuvių surengtos auštant arba anksti ryte, taip, kad kuo mažiau žmonių jas matytų“, – teigė L.Šlosbergas, pareikšdamas užuojautą karių šeimoms. „Jie pasirengę eiti į karą“, – kalbėjo jis apie karius. „Bet paslaptingos laidotuvės juos pažemina“, – pridūrė L.Šlosbergas.
Jis paskelbė 12 karių, kurie žuvo Ukrainoje, sąrašą, tačiau jis teigė manantis, kad tokių buvo keli šimtai. Taip pat, pasak jo, tiesos atskleidimas padėtų užbaigti karą. „Vienintelis tikslas yra sustabdyti karą“, – tvirtino jis.
Po to, kai buvo pradėta skelbti apie Rusijos karių mirtis Ukrainoje, Kremlius pakoregavo savo žinutę ir oficialiai pripažino, kad į Ukrainą yra išvykusių Rusijos „savanorių“.
Po to, kai buvo pradėta skelbti apie Rusijos karių žūtis Ukrainoje, Kremlius oficialiai pripažino savo karių dalyvavimą Ukrainoje, tačiau melagingai skelbė, kad į Ukrainą yra išvykusių Rusijos „savanorių“. Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas teigė: „Tai yra Rusijos savanoriai Rytų Ukrainoje. Niekas to neslepia.“
Praėjusį mėnesį Rusijos karių, žuvusių Ukrainoje, istorijos ėmė pamažu rastis internete, jas skelbė patys Rusijos kariai, giminaičiai ir draugai.
Kadangi informacijos apie tai mažai, Rusijos politikė ir ekologė Jelena Vasiljeva socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė specalią grupę „Krovinys 200“, reiškiančiu sovietinį terminą, kuriuo būdavo įvardijami kare žuvusių kareivių palaikai. Taip ji bando protestuoti prieš Rusijos karių siuntimą į Ukrainą ir teikia pagalbą tėvams, trokštantiems sužinoti, kaip žuvo jų vaikai.
„Neįmanoma gauti oficialios informacijos. Tai oficialiai nepaskelbtas karas su Ukraina“, – teigė J.Vasiljeva.
Tuo metu ukrainiečių programuotojas, kuris nurodė tik savo vardą – Vladimiras, sukūrė lostivan.com duomenų bazę, pastebėjęs, kad informacija apie Rusijos karius Ukrainos rytuose labai greitai nyksta iš socialinių tinklų.
„Šios svetainės tikslas yra pateikti pasauliui įrodymus kaip V.Putino režimas pradėjo atvirą karą su Ukraina“, – sakė Vladimiras, kalbėdamas apie Rusijos prezidentą.
„Aš gavau informacijos iš mamų, taip pat giminaičių“, – teigė jis. – Žmonės Rusijoje atvirai apie tai nenori kalbėti.“.
Grįžkime į Selozovą, nedidelį kaimą, esantį 180 mylių į pietryčius nuo Maskvos. Jo gyventojai, panašu, visi žino apie seržanto V.Barakovo mirtį, tačiau detalės miglotos. Jo vyresnysis brolis Aleksandras teigė, kad šeimai buvo pasakyta, jog V.Barakovas žuvo per karines pratybas.
Daugybė žuvusių Rusijos karių šeimų nesirūpina dėl tolesnio jų mirties tyrimo. Jiems nerūpi. Jiems karas jau baigėsi.
Stovėdamas prie šeimos namų Aleksandras pasakojo kad jo brolis buvo pozityvus vaikinas, kuris armijoje svajojo tarnauti nuo vaikystės, įsirašė į tarnybą savanoriškai.
Taip pat mėgo gaminti, mokėsi būti virtuvės šefu. Aleksandras Barakovas sako, kad šeimai nebuvo atskleista detalių apie jo brolio mirtį, tačiau jis tvirtino, kad jo brolis niekad nebuvo Ukrainoje.
Kitas karys iš tos pačios brigados Dmitrijus Gorbačiovas, kuris paskelbė seržanto V.Barakovo ir kito žuvusio Rusijos kario nuotraukas socialiniame tinkle „Vkontakte“, tai paneigė. „Tai siaubingas karas pasiglemžė jus“, – parašė D.Gorbačiovas. – Bet jūs visada būsit mūsų širdyse.“
Kapinaitėse prie seržanto A.Barakovo kapo – puodelis arbatos, šaukštas ir cigaretės. Ant kapo – gausybė gėlių, perrištų juodais kaspinais. Pskovo srities dūmos deputatas L.Šlosbergas teigė, kad daugybė žuvusių Rusijos karių šeimų nesirūpina dėl tolesnio jų mirties tyrimo: „Jiems nerūpi. Jiems karas jau baigėsi“, – pabaigė jis.
