Tai, kad į Siriją buvo siunčiami naujausi kariniai lėktuvai „F-22 Raptor“, bombarduojantys „Islamo valstybės“ taikinius, galėjo atrodyti kaip brangus jėgos demonstravimas. Toks brangus, kaip skaičiuoja specialistai, kad kainavo net beveik 80 mln. dolerių, o tai yra daugiau, nei kainavo Indijai paleisti palydovą į Marso orbitą.
Nerimas dėl būklės
Tačiau tiesa yra tokia, kad „Raptor“ paprasčiausiai privalėjo skristi į Siriją, nes JAV karinės oro pajėgos prarado nemažą dalį savo pajėgumų kovoti su priešų oro gynyba, o naikintuvai F-22 yra vieninteliai, kuriuos sunku pastebėti priešams ir kurie galėjo nesunkiai manevruoti Sirijos oro erdvėje, nes šios šalies reakcija JAV nebuvo žinoma. Tad tai savo persvarą ore vis labiau prarandančiai JAV karo aviacijai nebuvo jėgos ir technologijų demonstravimas, o būtinybė.
„Nerimauju dėl mūsų pasirengimo, mašinų būklės ir apmokymų“, – pareiškė generolas M.Welshas, kalbėdamas JAV karinių oro pajėgų 67-ųjų įkūrimo metinių proga. Nors pasisakymo klausė tik buvę ir dabartiniai kariškiai, informacija pasklido kur kas plačiau, atgarsio sulaukė ir Vašingtone.
Tai, kad šiuo metu amerikiečių oro pajėgos turi mažiausiai ir seniausius lėktuvus savo istorijoje, yra žinoma jau gana seniai. Bet, M.Welsho teigimu, atsiranda ir dar blogesnių dalykų – mažinti mokymų ore valandų skaičių ir keisti tai simuliatoriais yra teisinga, bet pastarųjų trūksta. „Paprasčiausiai apgaudinėjame patys save“, – pareiškė generolas, primindamas finansavimo mažinimą šiai sričiai.
Biudžetas mažėja
M.Welshas jau prieš metus kalbėjo, kad jeigu biudžetas karinėms oro pajėgoms bus mažinamas, pasekmes kariuomenė pajus. Esą ištikus krizei visos lėšos bus mestos tam, kad ji būtų įveikta, bet kitos sritys nukentės ir tai bus juntama praėjus tam tikram laikui.
Dabar amerikiečiams reikia susitvarkyti net su trimis krizėmis. Pirmiausia – kova su „Islamo valstybe“, antra – parama NATO sąjungininkams iš Rytų Europos ir trečia – dominavimo išlaikymas Ramiojo vandenyno vakaruose.
Ir krizių laikas atėjo: dabar amerikiečiams reikia susitvarkyti net su trimis. Pirmiausia – kova su „Islamo valstybe“, antra – parama NATO sąjungininkams iš Rytų Europos ir trečia – dominavimo išlaikymas Ramiojo vandenyno vakaruose, kur stiprėjanti Kinija verčia JAV karines pajėgas stiprinti buvimą ir mokymus.
Prie viso šito prisideda ir techninės problemos bei augantys naujojo naikintuvo F-35 kaštai, naujų orlaivių stoka ir karas su Kongresu dėl planų nebenaudoti kai kurių mašinų. Visa tai ir lemia poziciją, kad JAV pirmą kartą pokario istorijoje gali nebebūti pajėgi užtikrinti savo persvarą ore.
Visa JAV kariuomenė jau kelerius metus patiria mažinimus. 2011 metais pristatytas finansavimo apkarpymo planas turėjo būti pradėtas įgyvendinti nuo 2015 metų, bet biudžeto būklė privertė tai pradėti daryti jau 2012 m., kai nuspręsta iš Europos išgabenti dvi sunkiąsias sausumo brigadas ir sumažinti karines pajėgas nuo 570 tūkst. iki 490 tūkst. asmenų (iki 2017 m.). Mažinimų gali būti ir daugiau, pasigirsta kalbų, kad kariuomenėje užtektų iki 420 tūkst. asmenų.
Sumažėjo nuo 170 iki 109 mlrd. dolerių
Oro pajėgų biudžetas šiuo metu siekia apie 109 mlrd. dolerių, o vos prieš penkerius metus buvo 170 mlrd. dolerių. Aviacijos išlaidos sudaro apie 22 proc. viso JAV kariuomenės biudžeto, kuris yra 495 mlrd. dolerių.
JAV šiuo metu turi seniausią aviaciją savo istorijoje. Vidutinis pagrindinių ir stipriausių karinių naikintuvų F-15 ir F-16 amžius siekia atitinkamai 30 ir 20 metų, o bombonešių – net 40 metų. Seniausi yra didieji B-52, jų amžius peržengė jau 50 metų, o tarnauti turės dar bent iki 2020 metų. Seni yra ir transportiniai bei degalus gabenantys orlaiviai.
Visa tai lemia, kad vidutiniškai tik trys ketvrtadaliai karinių orlaivių JAV yra parengti naudoti, o kalbant apie dažniausiai naudojamus lėktuvus – tokių dar mažiau. Blogiausia situacija yra su bombonešiais B-2, kurių vos pusė yra parengti skrydžiui, nors jų teturima 20.
