Ši sritis – tai kol kas paslaptinga karo technologijos šaka, gaminanti ypač greitus ilgo nuotolio ginklus. Šie ginklai sukurti taip, kad juos paleisti turi didelės raketos. Pavyzdžiui, JAV bandymuose tam pritaikė senas ilgo nuotolio balistines raketas, kurios ankstesniame gyvenime buvo aprūpintos branduolinėmis galvutėmis ir nukreiptos į Sovietų Sąjungą.
Tačiau naujieji ginklai, užuot judėję arkos pavidalo trajektorija aukštai virš žemės paviršiaus, vos paleisti grįžta į atmosferą ir tada „sklendžia“ nepaprastai dideliu greičiu – ir taip gali nukeliauti tūkstančius kilometrų.
Ne naujiena, kad JAV seniai tobulina šiuos sklendžiančius ginklus. Prieš dešimtmetį pradėta programa (pavadinimu Conventional Prompt Global Strike – „Konvencinis greitas pasaulinis smūgis“) turėjo aprūpinti Pentagoną nebranduoliniais ginklais, kurie galėtų pasiekti taikinį bet kuriame pasaulio taške greičiau nei per valandą.
Pažangus viršgarsinis ginklas (angl. Advanced Hypersonic Weapon), kuriam tobulinti šiuo metu tenka didžioji dalis programai finansuoti skiriamų lėšų, šio tikslo nepasiektų. Tačiau jo nuotolis – maždaug 8 tūkst. kilometrų – vis vien didesnis nei visų kitų JAV turimų nebranduolinių raketų.
Naujieji ginklai, užuot judėję arkos pavidalo trajektorija aukštai virš žemės paviršiaus, vos paleisti grįžta į atmosferą ir tada „sklendžia“ nepaprastai dideliu greičiu – ir taip gali nukeliauti tūkstančius kilometrų.
Tačiau panašu, kad iš paskos seka ir Kinijos bei Rusijos kariuomėnės.
Kinija pirmąjį sklendžiančio ginklo (angl. boost-glide weapon) bandymą atliko sausio 9 dieną.
Šis bandymas Vašingtonui nebuvo visiškai staigmena – neįslaptintos kinų techninės literatūros apžvalga parodė, kad teoriniai sklendžiančių raketų tyrimai Kinijoje vykdomi jau kurį laiką.
Vis dėlto apie patį bandymą žinoma labai nedaug. Kinijos valdžia tik pasakė, kad jis įvyko „mūsų teritorijoje“.
Kiti šaltiniai pranešė, kad raketa buvo paleista iš Tajuano palydovų paleidimo centro Šansi provincijoje.
Jei abu šie teiginiai tikslūs – ir tai svarbi prielaida – tai reiškia, kad bandymo metu raketos įveiktas atstumas neviršijo 2900 kilometrų – tai atstumas nuo Tajuano iki tolimiausio taško Kinijos teritorijoje.
Jei raketa išties nuskriejo tokį atstumą, tai reikštų didelį laimėjimą ir svarbų technologinį proveržį. Tačiau įmanomas ir toks variantas, kad WU-14 – taip JAV Gynybos Departmanetas pakrikštijo kinų raketą – nusklendė daug trumpesnį atstumą ir iš esmės yra tik pagerintas jau egzistuojančios priešlaivinės raketos DF-21D (kuri neseniai privertė sunerimti JAV karo laivyno vadus) variantas.
Tai reikštų, kad kinų sklendžiančių raketų programa vykdoma veikiau palaipsniui tobulinant esamus ginklus nei bandant išrasti naujas technologijas. Apskritai nėra žinoma, koks šios programos tikslas ir ar kinai ketina panaudoti raketas branduolinėms, ar nebranduolinėms galvutėms gabenti.
Skuba ir Rusija. 2012-ųjų gruodį, skaitydamas savo metinį pranešimą, Vladimiras Putinas sukritikavo JAV „Konvencinio greito pasaulinio smūgio“ programą ir paskelbė, kad Rusija planuoja atsaką su savo „pažangiais ginklais“.
Tikėtina, kad šie ginklai – tai taip pat viršgarsinės sklendžiančios raketos, ypač turint galvoje pastaruoju metu pasigirstančius kitų aukštų Rusijos pareigūnų grasinimus, kad Maskva taip pat kurs aukšto tikslumo sistemas, galinčias pasiekti praktiškai bet kurį pasaulio tašką, „jei JAV nepersigalvos dėl panašių savo raketų sistemų“.
Šių lenktynių pasekmės politiniam stabilumui, ypač šiaurės rytų Azijoje, gali būti gilios. Jei Pekinas nuspręs dislokuoti sklendžiančias raketas – o tam greičiausiai prireiks mažiausiai dešimtmečio nuo dabar – tikėtina, kad pirminis jų taikinys bus JAV ir jos sąjungininkai.
Nerimą kelia ir simetrija kitoje barikadų pusėje. JAV pareigūnai leido suprasti, kad galvoja įsigyti sklendžiančias raketas kaip atsaką į modernizuotas Kinijos gynybos pajėgas, taip pat ir DF-21D bei priešpalydovinius ginklus.
Viena vertus, JAV ginkluotė galėtų atbaidyti kinus nuo bandymų jėga pakeisti teritorinį status quo. Kita vertus, kilus konfliktui, dėl sklendžiančių raketų jį būtų daug sunkiau suvaldyti.
Tad ką reikštų sklendžiančių raketų įtraukimas į arsenalą galimos konfrontacijos su Kinija atveju?
Viena vertus, JAV ginkluotė galėtų atbaidyti kinus nuo bandymų jėga pakeisti teritorinį status quo. Kita vertus, kilus konfliktui, dėl sklendžiančių raketų jį būtų daug sunkiau suvaldyti.
Vienas pavojus – praktiškai vienintelis, kurį šiuo metu aptarinėja JAV lyderiai – yra toks, kad dar labiau išvysčiusi savo ankstyvo perspėjimo sistemas Kinija galėtų konvencinį JAV ginklą palaikyti atominiu ir imtis branduolinio atsako.
Tačiau galimi ir kiti eskalacijos scenarijai, kuriuos mažai kas apsvarsto. Pavyzdžiui, pasigaminęs sklendžiančias raketas Vašingtonas galėtų atakuoti Kinijos vadavietes ir valdymo centrus, kurie įrengti po žeme ir šiuo metu yra nepasiekiami kitais nebranduoliniais ginklais.
Tačiau teigiama, kad Pekinas tomis pačiomis sistemomis valdo ir konvencinius, ir branduolinius ginklus. Tad jei JAV užpultų šiuos valdymo centrus, siekdama neutralizuoti konvencines kinų raketas, Pekinas tai galėtų palaikyti jo branduolinio arsenalo puolimu. O tada gali prasidėti greita ir nevaldoma karinė eskalacija.
Vis dėlto rizika, susijusi su sklendžiančių raketų sistemų kūrimu, nėra grynai hipotetinė.
Nors šie ginklai dar neegzistuoja, jų šmėkla jau daro įtaką Rusijos ir Kinijos branduolinėms politikoms. Pavyzdžiui, išsigandusi amerikiečių konvencinių ginklų Kinijos vadovybė pradėjo vidines diskusijas, ar nevertėtų atsisakyti seno principo, kad Pekinas niekada nepaleis branduolinio ginklo pirmas.
Tuo tarpu Rusijos pareigūnai ne kartą leido suprasti, kad Maskva nebenori toliau derėtis su JAV dėl branduolinės ginkluotės mažinimo, nes bijo, kad tokiu atveju amerikiečiai likusias jų pajėgas galėtų lengvai įveikti konvencine ginkluote.
Rusijos pareigūnai ne kartą leido suprasti, kad Maskva nebenori toliau derėtis su JAV dėl branduolinės ginkluotės mažinimo.
Tiesą sakant, ši baimė verčia Rusiją diversifikuoti, o ne mažinti savo branduolines pajėgas.
Pernai gruodį Rusijos kariuomenė pranešė, kad, atsakydama į JAV „Konvencinio greito pasaulinio smūgio“ programą, ketina kurti naują bėginę branduolinę raketą.
Tokia dinamika kelia Vašingtonui sudėtingų problemų, kurias nėra taip paprasta išspręsti. Išvis sustabdžius programą galima būtų sumažinti tam tikras rizikas, tačiau pakurstyti kitas, jei paaiškės, kad su šiais ginklais įmanoma įvykdyti svarbiausias karines misijas.
