Bendrovei „Kauno energija“ pradėjus visu pajėgumu eksploatuoti naujas biokuro katilines bei ženkliai padidėjus konkurencijai tarp šilumos gamintojų, AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos kaina, palyginus su kovo mėnesiu, sumažėjo dar 17,1 proc. ir nukrito į 2008 metų lygį. Balandį ji bus 4,55 euro cento (15,71 cento) už kilovatvalandę be PVM. 2008-aisiais ji sudarė 14,67 cento už kilovatvalandę.
Per metus, palyginus su 2014-ųjų balandžiu, šilumos kaina Kaune sumažėjo net 33,15 proc. Palyginus su kitų Lietuvos šilumos tiekimo bendrovių pateiktais duomenimis, matosi, kad AB „Kauno energija“ balandžio mėnesį tiekiama šiluma yra mažiausia tarp visų didžiųjų miestų ir tampa viena iš mažiausių Lietuvoje.
„Dar 2012 metais priimti principiniai sprendimai ir už ES lėšas atnaujinti nuosavi bendrovės „Kauno energija“ šilumos jau duoda realią naudą. Šilumos kaina šį mėnesį Kaune bus mažiausia iš visų didžiųjų Lietuvos miestų. Tuo tarpu palyginus su 2013-ųjų balandžiu, šilumos kaina sumažėjo daugiau nei 40 proc.“, - teigė kadenciją baigiantis Kauno meras Andrius Kupčinskas.
AB „Kauno energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo tai, kad bendrovė per metus pastatė net 5 bendros 62 MW galios biokuro katilus, kurių „įsiliejimas“ į šilumos gamybos rinką privertė nepriklausomus šilumos gamintojus sumažinti savo parduodamos šilumos kainas.
Be to, visi 5 katilai buvo pastatyti panaudojant beveik 4,63 mln. eurų (16 mln. litų) Europos Sąjungos paramą, skirtą Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA). Tai pinigai, kurių neteks sumokėti kauniečiams už šių katilų statybą ir kurie taip pat turėjo didelę įtaką šilumos kainos sumažėjimui.
