Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Farmacijos istorikas: nesimiega? Į pagalvę prikimškite apynių

Apyninkystės konferencija VDU Kauno botanikos sode
Organizatorių nuotr. / Apyninkystės konferencija VDU Kauno botanikos sode
Šaltinis: 15min
1
A A

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriuje atidaryta unikali Baltijos šalyse paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) mokslinė kolekcija. Kolekcija užima apie 10 arų plotą, joje surinkta 30 veislių ir 19 kolekcinių pavyzdžių iš natūralių augaviečių, skelbiama trečiadienį išplatintame pranešime.

Svarbus tiriamosios veiklos vaidmuo

Kolekcijos atidarymo ceremonija tapo viena nacionalinės mokslinės-praktinės konferencijos „Apynių moksliniai tyrimai ir apyninkystės verslo problemos bei inovatyvūs jų sprendimai Lietuvoje“ dalių. Konferencijoje apie augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) išsaugojimą ir veiklos perspektyvas kalbėjo Augalų genų banko vyriausiasis patarėjas dr. Bronislovas Gelvonauskis, Vaistinių ir aromatinių ANGI koordinatorė dr. Laima Šveistytė aptarė vaistinių ir aromatinių augalų nacionalinių genetinių išteklių reikšmę ir jų išsaugojimą Lietuvoje.

Organizatorių nuotr./Apyninkystės konferencija VDU Kauno botanikos sode
Organizatorių nuotr./Apyninkystės konferencija VDU Kauno botanikos sode

Anot L.Šveistytės, labai svarbų vaidmenį atlieka tiriamoji veikla: moksliniai tyrimai duoda pagrindą išlaikyti augalų kolekcijas.

„Džiaugiuosi, kad Lietuva turi Augalų genų banką. Nors laiko nugalėti negalime, čia vykdoma veikla padeda jį pristabdyti. Augalų genų banke laikomos išdžiovintos sėklos gali išsilaikyti dešimtmečius. Vertybes reikia išsaugoti“, – sakė L.Šveistytė.

Jeigu norite puikiai miegoti, prikimškite pagalvę apynio spurgais. Ramus miegas – garantuotas.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius Tauras Mekas konferencijoje kėlė retorinį klausimą, kaip gali būti vadinamas tautiniu paveldu alus, kurio gamybai naudojami kitose šalyse išauginti apyniai? Kviesdamas kitu kampu pažvelgti į apynio kultūrą, T.Mekas vardijo teigiamas apynio savybes, iš jų išryškindamas raminamąją.

„Jeigu norite puikiai miegoti, prikimškite pagalvę apynio spurgais. Ramus miegas – garantuotas“, – teigė T.Mekas.

Diskutavo apie apynių verslo tendencijas

„Susipažįstame su parastojo apynio ilgamete moksline kolekcija, kuri yra dabarties ir ateities mokslinių tyrimų objektas kompleksiniams darbams su šalies ir užsienio institucijomis. Kolekcijoje vykdomi kompleksiniai tyrimai turi mokslinę taikomąją reikšmę“, – aiškino Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja Ona Ragažinskienė.

Organizatorių nuotr./Apyninkystės konferencija VDU Kauno botanikos sode
Organizatorių nuotr./Apyninkystės konferencija VDU Kauno botanikos sode

Konferencijoje genetinių tyrimų svarbą paprastojo apynio veislėms ir formoms identifikuoti pabrėžė Algimantas Paulauskas. Anot profesoriaus, visas pasaulis siekia genotipavimo, o šio veiksmo svarba botanikos sodams – ypač didelė, nes vienoje vietoje auga platus skirtingų veislių augalų spektras.

Europa seka Amerikos madas. Alaus rūšims ieškoma kuo daugiau aromatų: mango, pušų, uogų ir pan.

Verslo atstovas Simonas Gutautas susirinkusiems konferencijos dalyviams ir svečiams įvardijo apynių verslo bei kultūros tendencijas ir problemas viso pasaulio kontekste. Kalbėdamas apie mažųjų aludarių įtaką apyninkystei, S.Gutautas išskyrė naujų apynių veislių poreikį, aromatinių apynių įvairovės poreikį, nedžiovintų, ekologiškų apynių poreikį ir naujas apynių produktų formas.

Anot S. Gutauto, mažųjų aludarių atsiradimas gerina sąlygas apynių augintojams, šiuo metu vyrauja aromatinių apynių veislių poreikio ir auginimo tendencija.

„Europa seka Amerikos madas. Alaus rūšims ieškoma kuo daugiau aromatų: mango, pušų, uogų ir pan. Bandoma išvesti savas linijas, kuriamos naujos apynių veislės“, – teigė prelegentas.

Tikisi kolekciją plėsti

Pristatydamas Botanikos sodo apynių mokslinę kolekciją, Augalų Nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) apynių kolekcijos kuratorius Kęstutis Obelevičius įvardijo dažniausias problemas, su kuriomis susiduria apynių augintojai: gana brangus ir sudėtingas apynyno konstrukcijų įrengimas, sodinukų gavimas ir šiai veiklai labai svarbios oro sąlygos.

Organizatorių nuotr./Apyninkystės konferencija VDU Kauno botanikos sode
Organizatorių nuotr./Apyninkystės konferencija VDU Kauno botanikos sode

Anot K.Obelevičiaus, nors Lietuva niekada nebuvo apynių auginimo šalis, dažnas lietuvis šalia savo namų augindavo apynius.

„Šiuo metu jau nedaug kur galima pastebėti šalia sodybų apsivijusius apynius. Mes savo kolekcijoje pasilikome vietos apynynui praplėsti – tikimės natūraliose augavietėse dar rasti apynių veislių, kurias verta išsaugoti“, – sakė K.Obelevičius. Pristatydamas apynių mokslinę kolekciją, K. Obelevičius demonstravo iš ukrainiečių nusižiūrėtą ir iš apynių tyrinėtojo Stasio Gudanavičiaus paveldėtą apynių priežiūros mechanizmą, vadinamą „voveraite“.

Suteiktas Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas

Paprastasis apynys yra ne tik techninis, bet ir vaistinis augalas, kurio vaistinė augalinė žaliava – apynių spurgai – vartojama medicinoje, kosmetikoje, maisto ir kitose pramonės srityse. Botanikos sodo paprastojo apynio veislės ir kolekciniai pavyzdžiai iš natūralių augaviečių įvertinti biologiškai veikliųjų junginių kokybės ir kiekybės pagrindu ir unikaliai paprastojo apynio mokslinei kolekcijai ex situ suteiktas Augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) statusas.

Organizatorių nuotr./Apyninkystės konferencija VDU Kauno botanikos sode
Organizatorių nuotr./Apyninkystės konferencija VDU Kauno botanikos sode

Paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) mokslinė kolekcija (25 pavyzdžiai) – viena iš šešių VDU Kauno botanikos sodo ANGI priskirtų kolekcijų. Sodas turi paprastosios spanguolės (Oxycoccus palustris Pers.) kolekciją (64 pavyzdžiai), aktinidijų (Actinidia sp.) kolekciją (14 pavyzdžių), puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) lauko kolekciją (19 pavyzdžių), Jono ir Emijos Tarvidų puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) lauko kolekciją (25 pavyzdžiai), lietuviškų jurginų veislių kolekciją (15 pavyzdžių).

Atnaujintoje paprastojo apynio kolekcijoje sumontuotos konstrukcijos siekia 6 metrus aukščio. Apyniams pasiekus viršų, jie ima derėti.

„Natūralioje gamtoje apyniai užauga iki 12 metrų aukščio, tačiau 6 metrų konstrukcija – visiškai pakankamo aukščio. Medžio ir vielos konstrukcijos kolekcijoje išdėstytos taip, kad bet kokiomis oro sąlygomis jos galėtų išlaikyti žaliąją masę. Mūsų mokslinėje kolekcijoje apyniai 6 metrų aukštį pasieks iki birželio pabaigos“, – pasakojo apynių Augalų Nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) kuratorius K.Obelevičius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min