TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Į Kauno šilumos ūkį įsilieja dar dvi biokuro katilinės

„Inkaro“ bei Petrašiūnų jėgainėse antradienį paleisti du nauji biokuro katilai
„Inkaro“ bei Petrašiūnų jėgainėse antradienį paleisti du nauji biokuro katilai
Šaltinis: 15min
0
A A

„Inkaro“ bei Petrašiūnų jėgainėse antradienį paleisti du nauji biokuro katilai. Skaičiuojama, jog šiose katilinėse bus galima pagaminti net penktadalį viso Kaunui reikalingo šilumos kiekio. Specialistai neabejoja – šioms dviems jėgainėms ir praėjusią savaitę išbandytai „Šilko“ katilinei pilnu pajėgumu įsiliejus į miesto šilumos sistemą kauniečiai už šildymą mokės dar mažiau.

Pasak bendrovės „Kauno energija“ generalinio direktoriaus Rimanto Bako, turint omenyje dar ir prieš savaitę pradėtą bandyti naują 8 MW galios „Šilko“ katilinės katilą, bendrovė dar šį šildymo sezoną į Kauno šilumos gamybos rinką „įlies“ net 62 MW naujų biokuro galių. Tai neabejotinai padidins konkurenciją tarp šilumos gamintojų ir sukurs prielaidas šilumos kainai mažėti.

Treji metai kryptingo darbo

„2012 metais patvirtinome „Kauno energijos“ investicinį planą, kurį mums pavyko įgyvendinti. Noriu padėkoti visai kompanijos valdybai. Dabar reikės galvoti apie bendrovės 2016-2018 metų strategines investicijas su dar didesniais pajėgumais. „Kauno energija“ vėl tampa rimtu šilumos gamintoju bei rinkos žaidėju. Linkiu ir toliau šildyti kauniečius už teisingą kainą“ , - sakė Kauno meras, „Kauno energijos“ Stebėtojų tarybos pirmininkas Andrius Kupčinskas.

Kauno vadovas pabrėžė, jog 2012 metais buvo šaukiamas neeilinis miesto tarybos posėdis. Tuomet buvo priimti principiniai sprendimai, pažaboję brangias rusiškas dujas naudojusios Kauno termofikacijos elektrinės apetitą ir paskatinę konkurenciją šilumos ūkyje.

„Pastaruosius trejus metus buvo labai nuosekliai dirbama ir dabar matome to darbo rezultatus“, - pabrėžė Kauno meras.

Pavyzdys visai Lietuvai

„Dabar visi mato, jog Kaunas neaplenkiamas energetikos srityje. Džiaugiuosi, jog pavyko sustabdyti monopolininką ir užtikrinti konkurenciją šilumos ūkyje. Tai leido atpiginti šilumos kainą vartotojams“, - teigė Kauno miesto tarybos ir „Kauno energijos“ Stebėtojų tarybos narys Gediminas Žukauskas.

„Tai dar viena gera žinia kauniečiams. Manau, visi supratome, kad jeigu mes norime sumažinti šilumos kainą, tai „Kauno energija“ turi investuoti būtent į gamybą. Biokuro katilinių nauda neabejotina tiek gyventojams, kurie yra didžiausi šilumos energijos vartotojai, tiek ir verslo įmonėms“, - kalbėjo Kauno miesto tarybos ir „Kauno energijos“ Stebėtojų tarybos narė Edita Gudišauskienė.

Nauda kauniečiams

Po „Inkaro“ katilinės rekonstrukcijos bendra katilinės biokuro katilų galia su kondensaciniu ekonomaizeriu sudarys 20 MW ir jie galės patiekti iki 10 proc. viso Kauno integruotame tinkle suvartojamo šilumos kiekio. Bendra naujų įrenginių galia Petrašiūnų biokuro katilinėje sudarys 30 MW. Po rekonstrukcijos naujaisiais biokuro katilais bus galima patiekti iki 12 proc. viso Kauno integruotame tinkle suvartojamo šilumos kiekio. Šiuos projektus įgyvendino Kaune veikianti bendrovė „Enerstena“.

„Šiandien užkurti katilai jau duos apčiuopiamą naudą kauniečiams. Dėkoju visiems „Kauno energijos“ darbuotojams, rangovams, kurie tikrai įtemptai dirbo“ , - kalbėjo „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min